Sekite 15min Google
Žvalgybos duomenimis, šeši iš šių scenarijų yra susiję su Šiaurės Europa, taip pat aktyviai nagrinėjami scenarijai dėl Lenkijos ir Baltijos šalių.
Šiuo metu pagrindinis Rusijos tikslas Europos kryptimi, Išorės žvalgybos tarnybos vertinimu, – sužlugdyti paramą Ukrainai su minimalia rizika sau. Tam Maskva pasitelkia hibridinį karą: diversijas, kibernetines atakas, įtakos operacijas, dezinformaciją, šnipinėjimą ir „atsitiktinius“ bepiločių orlaivių skrydžius.
Žvalgybos duomenimis, Europoje šiuo metu yra beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų. Jie sistemingai tikrina leistinumo ribas, stengdamiesi veikti žemiau slenksčio, po kurio NATO galėtų duoti kolektyvinį atsaką.
Labiausiai pažeidžiamomis laiko Baltijos šalis
Vienas iš scenarijų, kuriuos, Išorės žvalgybos tarnybos duomenimis, svarsto Kremlius, numato kontroliuojamą regioninę krizę rytiniame Aljanso flange. Labiausiai pažeidžiamomis Europos saugumo grandimis rusai laiko Baltijos šalis, sako Ukrainos žvalgyba.
Tokio scenarijaus tikslas – ne nugalėti NATO kariniu būdu, o parodyti, kad Aljansas esą nepajėgus greitai reaguoti ir kolektyviai ginti savo narių. Išorinis priešas, pabrėžia žvalgyba, Vladimiro Putino režimui reikalingas tam, kad pateisintų savo politiką, mobilizuotų visuomenę ir laikytų ją kontroliuojamą.
Išorės žvalgybos tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į nuotaikas pačioje Rusijoje. Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) duomenimis, nedraugiškiausiomis šalimis rusai laiko Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją ir Baltijos šalis. 61 proc. apklaustų rusų mano, kad atėjo laikas deryboms, tačiau 59 proc. pasisako už agresijos stiprinimą, jei derybos neduos rezultatų.
„Rusijos grėsmė Europai jau seniai išėjo už galimo tiesioginio Maskvos puolimo ribų. Rusija rengiasi ilgalaikei priešpriešai, kurioje Ukrainos ir Europos kryptys yra tarpusavyje susijusios“, – pabrėžia žvalgyba.
Apie Rusijos puolimo prieš NATO riziką perspėja ir Vakarų žvalgybos: jų vertinimu, Maskva artimiausiu metu gali surengti ribotą puolimą prieš Aljanso šalis. Pats V. Putinas spalio 1 d. Valdajaus forume tikino, kad Rusija esą neketina pulti Europos, tačiau pagrasino panaudoti branduolinį ginklą konflikto su NATO atveju.
NATO ruošia atsaką
Tuo tarpu sąjungininkai stiprina gynybą. Spalio 1 d. Pentagonas pranešė, kad JAV perdislokuos apie 40 jūrų pėstininkų į Baltijos regioną dalyvauti NATO misijoje „Baltic Sentry“, skirtoje povandeninės infrastruktūros apsaugai.
Pirmadienį NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas Varšuvoje pristatė strategiją „Pergalės teorija“, numatančią greitą Rusijos atakos atrėmimą rytiniame flange naudojant naujas technologijas.
