Kiek anksčiau šią savaitę valdančioji Respublikonų partija Nacionalinėje Asamblėjoje atmetė N.Pašiniano kandidatūrą į premjero postą. Trijų kitų parlamento frakcijų remiamas opozicionierius į šį sprendimą atsakė sušaukdamas visuotinį streiką.
Kitą rytą protestuotojai paralyžiavo visą šalį, užblokavo kelią į tarptautinį oro uostą.
Galiausiai respublikonai pasidavė spaudimui: paskelbė, kad gegužės 8 d. vyksiančiame balsavime nekels savo kandidato ir parems tą, kuris užsitikrins trečdalį balsų. Kitaip tariant – N.Pašinianą.
Šiandien N.Pašinianą palaiko precedento Armėnijos istorijoje neturintis žmonių skaičius. Panašu, kad opozicionierius greitu metu gali pradėti vadovauti šiai Pietų Kaukazo respublikai, kuri istoriškai yra artima Rusijai.
Kol kas sena sąjungininkė Maskva, bent jau viešumoje, išlieka neutrali. Tiek Kremlius, tiek Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija nesikiš į įvykius Armėnijoje.
N.Pašinianas: „Esu tikras, kad Rusija, šalis, gerbianti tarptautinę teisę, nesikiša į Armėnijos vidaus reikalus. Esu visiškai tuo įsitikinęs.“
N.Pašinianas atkartoja tokius Maskvos pareiškimus.
„Esu tikras, kad Rusija, šalis, gerbianti tarptautinę teisę, nesikiša į Armėnijos vidaus politiką. Esu visiškai tuo įsitikinęs“, – praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo protestų lyderis.
Rusija ieško Vakarų rankos
Valstybinė Rusijos žiniasklaida lygino protestus Armėnijoje su 2013-ųjų Maidano revoliucija, kurios metu Ukrainoje buvo nuversta Kremliui palanki vyriausybė.
Tiesa, šios žiniasklaidos priemonės kol kas nepasitelkė prieš protestus nukreiptos nuožmios propagandos.
Šališkiausias straipsnis pasirodė laikraštyje „Komsomolskaja Pravda“ – pastarasis ėmė ieškoti protestų organizatorių iš Vakarų. Šiuo metu JAV gerokai atitolusios nuo regiono reikalų, o Valstybės departamentas spėjo liūdnai pagarsėti darbuotojų trūkumu, todėl tai tikrai nebūtų buvusi lengva užduotis.
Vienintelė menamo Vakarų įsikišimo užuomina, kurią žurnalistai sugebėjo „iškapstyti“ – minioje stovėjusi „apkūni moteris“, nekalbėjusi armėniškai ir neigiamai atsiliepusi apie Rusiją.
Panašu, kad premjeru išrinktas jaunas ir energingas demokratas, nepriklausomas nuo Rusijos oligarchų N.Pašinianas Maskvai galėtų sukelti galvos skausmą.
Vis dėlto, priešingai nei naujoji Ukrainos ir Gruzijos lyderių karta, N.Pašinianas nenori rinktis tarp Rusijos ir Vakarų. Jis pasisako už tai, kad Armėnija išlaikytų „aukso viduriuką“.
„Pašinianas labai skiriasi nuo politinio elito, kol kas dominavusio Eurazijos Ekonominėje Sąjungoje (EES), – sakė Jerevane įsikūrusio Regioninių studijų centro analitikas Mikajelas Zolianas. – Iš Maskvos pusės juntamas nepasitikėjimas Pašinianu ir jo judėjimu.“
M.Zolianas: „Pašinianas labai skiriasi nuo politinio elito, kol kas dominavusio Eurazijos Ekonominėje Sąjungoje (EES). Iš Maskvos pusės juntamas nepasitikėjimas Pašinianu ir jo judėjimu.“
N.Pašiniano, kaip parlamentaro, praeitis taip pat nedaro įspūdžio Kremliui. Jis priešinosi ankstesnio režimo sprendimui prisijungti prie EES – vadino ją „grėsme nacionaliniam saugumui“. Be to, opozicionierius tikino, kad narystė sąjungoje pakenks Armėnijos ekonomikai.
Vis dėlto 42 metų amžiaus politikas pakeitė nuomonę. Pastarosiomis dienomis N.Pašinianas davė daugybę interviu, kuriuose patvirtino dabartinę Armėnijos poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Neketiname daryti jokių staigių geopolitinių judesių“, – praėjusią savaitę Rusijos žiniasklaidai sakė N.Pašinianas.
Sekmadienį jis ir kiti trys parlamentarai Jerevane pasitiko Rusijos įstatymų leidėjų delegaciją. „Mes sakėme, kad turime likti ir EES, ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nare“, – tikino protestų lyderis.
Maskva apsiskaičiavo?
Sunku pasakyti, kiek stiprūs Jerevano ir Maskvos ryšiai. Vieni kritikai tikina, kad Armėnija yra labai priklausoma nuo Rusijos: jie pabrėžia prekybos susitarimus, taip pat Armėnijoje įsikūrusią Rusijos karinę bazę.
Be to, šalys turi bendrą oro gynybos sistemą, Rusijos pajėgos saugo Armėnijos sieną su Turkija.
Tuo tarpu kiti siūlo atsižvelgti į neseniai pasirašytą partnerystės su Europos Sąjunga (ES) susitarimą ir tikina, kad pastaruoju metu Armėnijos geopolitinė pozicija darosi vis labiau įvairiapusė.
Kadangi Maskva ir Jerevanas retai apie savo ryšius kalba viešai, sunku įvertinti, kiek iš tiesų abi pusės koordinuoja savo veiksmus.
Armėnija palaiko Rusiją konflikte su Vakarais. Kilus skandalui dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje, Armėnija išreiškė paramą Maskvai. Be to, Jerevanas Jungtinėse Tautose (JT) balsavo prieš rezoliuciją, smerkiančią 2014 m. įvykdytą Krymo okupaciją.
Vis dėlto pastaruoju metu Maskvai artimi politikai Armėnijoje nesulaukė didelio palaikymo.
Praėjusią savaitę laikinasis Armėnijos premjeras Karenas Karapetianas – buvęs armėnų „Gazprom“ vadovas, turintis verslo interesų Rusijoje – paviešino telefoninius pokalbius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir premjeru Dmitrijumi Medvedevu.
P.Stronskis: „Karapetianą regione ir šalyje visada laikė Rusijos vyruku. Tačiau beveik nesulaukęs paramos iš Armėnijos Respublikonų partijos, jis pralaimėjo. Jo partija nepaskyrė jo kandidatu į premjero postą.“
„Karapetianą regione ir šalyje visada laikė Rusijos vyruku, – sakė Paulas Stronskis iš Carnegie instituto Rusijos ir Eurazijos programos. – Tačiau beveik nesulaukęs paramos iš Armėnijos Respublikonų partijos, jis pralaimėjo. Jo partija nepaskyrė jo kandidatu į premjero postą.“
„Manau, kad Pašiniano ir kitų opozicijos lyderių pažadai buvo išgirsti, – sakė P.Stronskis. – Maskva atidžiai stebi (situaciją – red.) ir planuoja toli į priekį.“
Anot M.Zoliano, gali būti, kad iš pradžių Maskva labai stoiškai reagavo į Armėnijos „Aksominę revoliuciją“ todėl, kad tikėjosi, jog K.Karapetianas užims premjero postą.
Vis dėlto armėnams pradėjus protestais palaikyti opozicijos lyderį, Rusija nusprendė ir toliau laikytis neutraliteto.
„Maskva nėra pasirengusi įvykdyti intervencijos Armėnijoje tam, kad užkirstų kelią Pašinianui patekti į valdžią, – sakė M.Zolianas. – Kremlius supranta, kad intervencijos Armėnijoje rizika yra kur kas didesnė nei išlikti neutraliam ir tiesiog palaukti.“
Prorusiškumas iš išskaičiavimo
Anot armėnų politologo Arego Galstiano, kiekviena vyriausybė buvo prorusiška iš išskaičiavimo. „Armėnijoje sunku rasti nuoširdžiai prorusišką politiką“, – sakė jis.
Vis dėlto sprendžiant iš šios savaitės komentarų, panašu, kad N.Pašinianas yra pasiruošęs paaukoti skepticizmą Rusijos atžvilgiu tam, jog įgyvendintų revoliucijos pažadus. Tačiau Rusija kol kas negali jaustis užtikrinta.
Jei opozicijos lyderiui pavyks išpildyti pažadą suorganizuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, ilgalaikiam aljansui su Rusija gali kilti naujų iššūkių.
„Steigiamasis parlamentas“ – radikali politinė jėga, siekianti, kad Armėnija atitoltų nuo Rusijos, gali įgauti naują kvėpavimą. Seržo Sargsiano valdymo metais šis judėjimas buvo uždraustas.
2016 m. liepą jos nariai, pasivadinę „Sasna Tsrer“, užėmė policijos nuovadą ir nužudė du pareigūnus.
Trečiadienį demonstracijų metu Jerevano Respublikos aikštėje minia staiga pradėjo skanduoti „Sasna Tsrer! Sasna Tsrer!“. Minioje taip pat atsirado plakatas su užrašu „Neturėtumėme pamiršti savo didvyrių. „Sasna Tsrer“ neturėtų būti politiniai kaliniai“.
Vienas pirmųjų punktų „Steigiamojo Parlamento“ darbotvarkėje yra „Armexit“. Kaip tikina termino sumanytojas viceprezidentas Varujanas Avetisianas, jis reiškia „Rusijos dekolonizaciją“.
V.Avetisianas: „Siekdami sukurti suverenią nacionalinę valstybę, pirmiausia turime išsilaisvinti iš Rusijos kolonizacijos.“
„Siekdami sukurti suverenią nacionalinę valstybę, pirmiausia turime išsilaisvinti iš Rusijos kolonizacijos“, – praeitą gruodį rašė V.Avetisianas.
Nėra aišku, kaip Kremlius reaguotų, jei šis judėjimas patektų į parlamentą.
Anot M.Galstiano, kol kas Maskva – rami. Esą reali Armėnijos užsienio politikos diversifikacija įvyktų tik su „naujų strateginių alternatyvų kūrimo procesu“.
„Deja, nėra pakankamai išteklių ir žmonių, kurie užsiimtų šiuo procesu. Todėl neturėtumėme tikėtis didelių pokyčių“, – teigė M.Galstianas.
