Nawrockis atskleidė, apie ką valandą kalbėjosi su Zelenskiu

Pasak K.Nawrockio, į spaudos konferenciją jis atvyko iškart po susitikimo su Ukrainos prezidentu.

„Kaimynai turi palaikyti dialogo kanalus. Nepaisant visko, Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Lenkijai ir Ukrainai. Istoriniai klausimai nėra išspręsti. Mes į šį susitikimą ėjome nesitikėdami, kad visi klausimai bus išspręsti“, – pabrėžė jis.

Nors pastaruoju metu Lenkiją ir Ukrainą krečia konfliktas dėl istorinių nesutarimų, K.Nawrockis susitikimą įvertino kaip produktyvų, bet pridūrė, kad abiems pusėms „nepavyko išspręsti istorinių klausimų“.

AP/ „Scanpix“/Karolis Nawrockis

Lenkijos lyderis atkreipė dėmesį į temą, kuri pastaruoju metu labiausiai erzina Varšuvą, – ukrainiečių dalinio pervadinimo Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbei.

„Man UPA šlovinimas nėra diskusijų objektas. Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas lenkams yra toks svarbus, tikėkimės, kad bus suprasta, jog Banderos vėliava riboja Ukrainos europines ambicijas“, – pažymėjo K.Nawrockis.

Atsakydamas į klausimą apie savo poziciją, K.Nawrockis pabrėžė, kad Lenkija nėra pasirengusi priimti UPA simbolikos.

„Ji mums reiškia mirtį, kančias ir blogį“, – rėžė valstybės vadovas, pridurdamas, kad laiko šį klausimą kliūtimi Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą.

Vis dėlto, pasak Lenkijos vadovo, skirtingi istorijos vertinimai netrukdo šalims susitarti tose srityse, kuriose interesai sutampa.

„Neišspręsti klausimai neturėtų uždaryti durų dialogui dėl klausimų, kurie mus vienija“, – jų pokalbį apibendrino K.Nawrockis.

Ką sakė Zelenskis

Socialiniame tinkle „X“ apie dviejų vadovų susitikimą pranešė ir V.Zelenskis, kuris pavadino jį „svarbiu ir būtinu pokalbiu“. Pasak jo, jis ir K.Nawrockis kalbėjosi valandą.

„Mes turime vieną bendrą grėsmę – Rusiją. Labai svarbu išlaikyti tarpusavio supratimą, paramą ir veiksmų vienybę“, – rašė Ukrainos prezidentas, pridurdamas, kad Kyjivas ir Varšuva „susitarė tęsti dialogą“.

Europos Parlamentas trečiadienį priėmė rezoliuciją, kurioje taip pat išreiškė apgailestavimą dėl V.Zelenskio sprendimo pagerbti UPA.

Lenkijos ir Ukrainos santykių krizė prasidėjo po to, kai V.Zelenskis nusprendė vienam iš Specialiųjų operacijų pajėgų padalinių suteikti UPA didvyrių vardą – nepaisant Varšuvos prieštaravimų, Kyjivas šio sprendimo neatšaukė.

Atsakydamas į tai, Lenkijos prezidentas pareikalavo, kad V.Zelenskis atiduotų aukščiausiojo lygio Baltojo erelio valstybinį ordiną. Ukrainos prezidentas grąžino apdovanojimą paštu, pareikšdamas, kad nenori kurstyti priešiškumo dėl politinių reitingų. Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo ypatingu ordinu yra apdovanoti Katerina II, Benito Mussolinis ir Gerhardas Shroederis, tačiau iš jų apdovanojimai nebuvo atimti.

Ginčas dar labiau paaštrėjo, kai abiejų šalių įtakingi politikai ėmė grąžinti jiems įteiktus apdovanojimus.

Diplomatinė krizė tarp Lenkijos ir Ukrainos kilo dėl skirtingų abiejų šalių Antrojo pasaulinio karo istorijos interpretacijų. Daugelis ukrainiečių UPA laiko antisovietiniu ir nepriklausomybės siekiančiu judėjimu.

Tačiau Lenkijoje jis pirmiausia siejamas su maždaug 100 tūkst. Lenkijos civilių žudynėmis Volynėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 m. – įvykiais, kurie Lenkijoje laikomi genocidu.