Jis taip pat pažymėjo, kad po pokalbio telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu JAV visoms šalims pateikė „tvirtos ir ilgalaikės taikos kontūrus“.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina pagaliau sutiko atsisakyti savo naudingųjų iškasenų išteklių kontrolės. Tačiau, nepaisant visų šių žodžių, taikos susitarimas dėl karo Ukrainoje nė kiek nepriartėjo, rašo „The Times“.
„Jei kas nors ir yra, tai dabar jis yra paskendęs Vakarų sumaištyje, derybininkų varžybose, politiniuose zigzaguose ir didėjančiame pesimizme bei įtarume Kyjive. Nepaaiškėjo jokių detalių apie tai, ar europiečiai sugebės užtikrinti ugnies nutraukimą ir kaip tai padarys. Vašingtono atsisakymas skirti amerikiečių karius Europos taikdariams paremti nepasikeitė“, – analizuojama straipsnyje.
Tuo pat metu Rusija tik suintensyvino negailestingus išpuolius prieš Ukrainos miestus, per kuriuos pastaruoju metu žuvo dešimtys civilių gyventojų ir vaikų (kalbama apie tokius miestus kaip Sumai, Charkivas ir Krivyh Rihas).
„Rusijos atstovai pašaipiai tvirtina, kad yra pasirengę taikai, ir tuo pat metu kelia sąlygas, kurios prilygsta Ukrainos de facto kapituliacijai, ir kaltina Kyjivą pažeidus vienintelį iki šiol pasiektą susitarimą – pradėjus atakas prieš Rusijos energetikos tinklus“, – pažymi „The Times“.
Laikraštis priduria, kad beveik visos Vakarų vyriausybės supranta, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nenori sutikti su jokiomis paliaubomis. Dabar, kaip rašo „The Times“, Putino tikslas – užgrobti kuo daugiau teritorijos, kad užvilkintų laiką ir sustiprintų Trumpo iliuziją, jog jis gali kaip nors susitarti su Rusijos diktatoriumi.
Tačiau net JAV prezidento komanda praranda kantrybę. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Trumpo administracija „neketina tęsti šių pastangų savaitėmis ir mėnesiais iš eilės“. Pasak jo, JAV turi „kitų prioritetų, į kuriuos reikia sutelkti dėmesį“.
„Tuomet kyla klausimas: ką JAV darys, jei Trumpas ir toliau „pyksis“ su Putinu ir padarys išvadą, kad jis blokuoja susitarimą? O gal jis „pasiduos“, kaip prezidentas sakė penktadienį, ir atkreips dėmesį į susitarimą su Iranu arba į konfrontaciją su Kinija muitų kare? Būtent to baiminasi ukrainiečiai.
Ir jie nėra vieni. Trumpo sąjungininkai NATO taip pat įtaria, kad Vašingtonas jiems tiesiog pasakys, jog Ukraina yra Europos problema, ir kad jie turėtų susitvarkyti, skirdami daugiau lėšų savo ir Ukrainos gynybai“, – prognozuoja „The Times“.
Todėl dabar Didžiosios Britanijos premjerui Keirui Starmeriui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir naujajam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui reikia aiškesnės pozicijos dėl konflikto Ukrainoje sprendimo, pabrėžia leidinys.
„Tačiau ši savybė D. Trumpo administracijai yra nepasiekiama. Institucinis chaosas paveikė Amerikos muitų įvedimą likusiam pasauliui, o iš prezidento lūpų bet kuriuo klausimu sklindantys pasiūlymai, atrodo, nerodo nei nuoseklumo, nei logikos, išskyrus kaprizingumą. Taikos palaikymas Ukrainoje yra skubus ir kilnus uždavinys. Tačiau ji turi būti siejama su realistiniu Rusijos ambicijų, apgaulės, negailestingumo ir nesąžiningumo vertinimu“, – aiškinama straipsnyje.
„The Times“ padarė išvadą, kad Ukrainos sąjungininkai turi dėti daugiau pastangų, kad apginkluotų ir paremtų Ukrainą. Kartu šios šalys turi pasitelkti visas diplomatijos ir kitas priemones, kad įtikintų D.Trumpą daryti tą patį.
Anksčiau laikraštis „The New York Post“ pranešė, kad sprendimas dėl visiško ugnies nutraukimo gali būti priimtas kitą savaitę. Visų pirma leidinio šaltiniai pranešė, kad Kyjivas „90 proc.“ sutinka su prezidento D. Trumpo taikos programa, todėl dabar kyla klausimas, ar Rusija sutiks su šiuo planu.
Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad gali tiesiog pasitraukti iš derybų proceso ir palikti viską likimo valiai, jei užduotis atrodys per sunki.
