Sekite 15min Google
Aukso luitų paklausa šoktelėjo prasidėjus karui. Rusijos valdžia buvo priversta įvesti valiutos išėmimo iš sąskaitų ribojimus ir skubos tvarka panaikino PVM aukso luitų pirkimui. Anksčiau šis mokestis parduodant nebuvo grąžinamas, o tai ribojo investicijas į luitus. Įstatymas pradėjo galioti atgaline data – nuo 2022 metų kovo 1 dienos.
Pirko 12 kg aukso luitus
Iš pradžių rusai pirko standartinius maždaug 12 kg svorio luitus, prisiminė A.Moisejevas: daugelis bankų aukščiausios klasės klientų tiesiog perkėlė grynąją valiutą į didelius aukso luitus. Vėliau jie persiorientavo į mažesnio svorio luitus, o populiariausiu tapo 100 gramų luitas. Dabar, anot jo, vėl auga susidomėjimas dideliais standartiniais luitais, rašo „The Moscow Times“.
Rugsėjo 9 dieną vieno gramo aukso apskaitinė kaina siekė 12,34 tūkst. rublių, taigi 12 kg luito vertė sudaro 147 mln. rublių (apie 1,47 mln. eurų). Turtingiems rusams tai gali būti būdas apsaugoti savo santaupas nuo rublio nuvertėjimo, taip pat ir nuolat sklindant kalboms apie indėlių įšaldymą.
Sankcijos draudžia įvežti dolerius ir eurus
A.Moisejevas mano, kad auksas žmonėms pakeis grynąją valiutą, nes sankcijos draudžia įvežti į šalį dolerių ir eurų banknotus. Jo nuomone, didžiausias aukso paklausos augimas vyks būtent šio pakeitimo ribose.
„Manau, kad išvysime tradicinių Rusijai po SSRS žlugimo taupymo būdų, pačių konservatyviausių taupymo formų – grynosios užsienio valiutos – pakeitimo auksu procesą. Tai absoliučiai milžiniškos atsargos“, – sakė jis.
Šios atsargos gali siekti 7,6 trln. rublių – tiek grynosios valiutos rugpjūčio 1 dieną Rusijos namų ūkiai, Centrinio banko vertinimu, laikė savo rankose. Remiantis tą dieną galiojusia 10,5 tūkst. rublių už gramą apskaitine kaina, tai būtų maždaug 720 tonų aukso.
Tikėtina, kad tai daugiau nei dukart viršija metinę aukso gavybą šalyje. Po karo pradžios šie duomenys buvo įslaptinti, tačiau Pasaulio aukso taryba (WGC) vertino, kad 2024 metais Rusijoje buvo išgauta 330 tonų aukso, o pernai – 345 tonos. Vasarą gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas pareiškė, kad šiemet Rusija padidins aukso gavybą iki 480-500 tonų, tačiau ekspertai juo nepatikėjo.
Daugiausia rusiško aukso eksportuojama
Dabar didžioji dalis Rusijoje išgaunamo aukso keliauja eksportui, o vidaus vartojimui tenka apie 22 proc., įvertino Aukso pramonininkų sąjunga. Jos duomenimis, 7 proc. aukso pardavimų tenka Maskvos biržai, 6 proc. – juvelyrikos pramonei, 5 proc. nuperka fiziniai asmenys, 3 proc. įsigyja valstybės brangiųjų metalų ir brangakmenių saugykla, o 1 proc. sunaudojama monetų ir medalių gamybai.
Eksporto geografija siaurėja, todėl „neseniai priėjome prie išvados, kad būtina plėtoti vidaus rinką“, – sakė sąjungos vadovas Sergejus Kašuba. Skirtingai nei A.Moisejevas, jis fizinių asmenų aukso pirkimus vadina „gana menkais“ ir kelia tikslą padidinti aukso realizavimą vidaus rinkoje iki pusės visos gavybos, pastebi „The Moscow Times“.
Auksą vyniojo į šokolado popierių
Dalis aukso, kurį įsigijo rusai, taip pat galėjo būti išvežta iš šalies. Kai kurie taip gelbėjo savo santaupas, tačiau dažniau dalyvavo aukso eksporto be muitų mokėjimo schemose.
„Žmonės tiesiog vežėsi kišenėse. Prisikimšo kišenes ir išvažiavo“, – pasakojo A.Moisejevas. Federalinė muitų tarnyba buvo pranešusi, kaip viena rusė mėgino išgabenti į Stambulą aukso luitus, suvyniotus į „Alionka“ šokolado popierių, ir apie kitus panašius atvejus. Siekiant sustabdyti šį srautą, nuo gegužės 1 dienos fiziniams asmenims uždrausta išvežti į užsienį daugiau kaip 100 gramų aukso luitais.
