Paskelbdamas nepapaprastą padėtį – galbūt jau penktadienį – ir taip atverdamas duris savo rinkiminio pažado dėl sienos įgyvendinimui, D.Trumpas pasinaudos retai aktyvuojamomis galiomis.
Taip prezidentas nori apeiti faktą, kad būtent Kongresas pagal JAV konstituciją skirsto federalines lėšas. D.Trumpas nori 5,7 mlrd. dolerių (apie 5 mlrd. eurų).
Demokratai, žinoma, įniršę, be to, net ir nemažai respublikonų susirūpinę dėl precedento, kuriuo taps D.Trumpo apsisprendimas skelbti nepaprastąją padėtį – panašu, kad įstatymų leidėjai prezidento valią netrukus galės blokuoti ne tik Kongrese, bet ir teismuose.
Ketvirtadienį Atstovų Rūmus kontroliuojantys demokratai savo planų dar neatskleidė, tačiau kai kurie jų lyderiai jau leido suprasti, kad bus imamasi veiksmų ir Kongrese, ir JAV teismuose.
„Jam (D.Trumpui, – red.) praverstų pasikalbėti su geru teisininku“, – įspėjo Vermonto valstijai atstovaujantis demokratų senatorius Patrickas Leahy.
Ar Kongresas gali sustabdyti D.Trumpą
Ne, Kongresas neturi galios neleisti JAV prezidentui skelbti nepaprastąją padėtį. Tiesa, kai įstatymų leidėjai prezidentui įstatymu suteikė teisę tai daryti, į teisės aktą buvo įtrauktas savotiškas įtakos svertas.
Pagal Nacionalinį nepaprastosios padėties įstatymą JAV Atstovų Rūmai ir Senatas gali priimti bendrą rezoliuciją ir taip atšaukti nepaprastąją padėtį – jei įstatymų leidėjai nustato, kad prezidentas elgiasi neatsakingai ar kad grėsmės nebėra.
Teksaso demokratas, Atstovų Rūmų narus Joaquinas Castro jau pareiškė, kad yra pasiruošęs pasiūlyti priimti tokią rezoliuciją, jei D.Trumpas paskelbs nepaprastąją padėtį. Atstovų Rūmuose demokratai turi solidžią daugumą, tad dokumentas neabejotinai būtų patvirtintas.
Bet vien Atstovų Rūmų, žinoma, neužtenka. Pagal įstatymą per 18 dienų rezoliuciją turi patvirtinti ir kiti Kongreso rūmai – Senatas.
Senate daugumą turi respublikonai – D.Trumpą į prezidentus išsiuntusi partija. Kita vertus, nėra sunku įsivaizduoti, kad 6-7 respublikonai galėtų prisijungti prie demokratų ir priimti rezoliuciją – kaip jau minėta, dešinieji bijo JAV demokratijai pavojingo precedento.
Ką toliau darytų D.Trumpas?
Vis dėlto D.Trumpas galėtų vetuoti Kongrese priimtą rezoliuciją – kaip ir bet kokį kitą dokumentą, atkeliaujantį ant prezidento stalo. Svarbu, kad dokumentas nebūtų priimtas surinkus vadinamąsias superdaugumas – tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate.
Kongreso priimtas įstatymas įsigalioja tik jį pateikus prezidentui, kuris dokumentą arba pasirašo, arba vetuoja.
Tokios galios Kongresas prezidentui suteikti iš pradžių neplanavo. Bet JAV Aukščiausiasis Teismas 1983 metais panaikino vadinamąją Kongreso veto teisę.
Tada nustatyta, kad Kongreso priimtas įstatymas įsigalioja tik jį pateikus prezidentui, kuris dokumentą arba pasirašo, arba vetuoja.
O kadangi veto apėjimui reikalingi dviejų trečdalių senatorių ir Atstovų Rūmų narių balsai, Kongresui tokiu būdu būtų labai sunku sustabdyti D.Trumpo planus skelbti nepaprastąją padėtį.
Ar stiprus pasipriešinimas D.Trumpo planams Kongrese?
Šis klausimas pats svarbiausias. 6-7 respublikonai ketvirtadienį aiškiai leido suprasti, kad nepritaria nepaprastosios padėties skelbimui.
„Nemanau, kad Nacionaliniame nepaprastosios padėties įstatyme buvo numatoma, kad prezidentas sieks ištraukti milijardus dolerių iš normalaus apropriacijos proceso. Aš taip pat manau, kad sprendimui bus mestas iššūkis teisme, ir abejoju, ar jis atitinka konstituciją“, – teigė Meino valstijos respublikonė Susan Collins.
Apie JAV konstituciją kalbėjo ir senatorius Randas Paulas, taip pat senatorius Patrickas Toomey. Pastarasis pastebėjo: „Mano nuomone, visa tai geriau išspręsti įstatymais.“
Vis dėlto nėra daug šansų, kad demokratus paremtų pakankamai respublikonų. Greičiausiai D.Trumpo oponentai gali tikėtis tik viešų respublikonų kivirčų dėl sienos JAV ir Meksikos pasienyje.
Įstatymų leidėjai, tiesa, taip pat gali priimti įstatymus, kuriais D.Trumpui būtų uždrausta lėšas savajai sienai paimti iš rezervo, skirto tarnybų reagavimui į gamtines katastrofas.
Ar Kongresas gali kreiptis į teismą?
Šiuo atveju demokratai turi du pasirinkimus. Atstovų Rūmai gali arba paremti bylą, kurią inicijuotų trečioji šalis, arba patys kreiptis į teismą.
Jei Atstovų Rūmai nuspręstų veikti patys, nebūtinai pavyktų – teismas gali nuspręsti, kad pretenzijos nėra teisiškai pagrįstos.
Kita vertus, teisinis iššūkis bet kuriuo atveju netrumpam laikotarpiui suvaržytų D.Trumpo veiksmų laisvę – kitaip tariant, sienos statybų pradžios nematyti bus dar ilgai.
