Tarp naujai atrastų telkinių yra 13 naftos telkinių, kuriuose sukaupta daugiau kaip 100 mln. tonų naftos, ir 26 dujų telkiniai, kurių atsargos viršija 100 mlrd. kubinių metrų, pranešė Gamtos išteklių ministerija.
Nors ministerija nenurodė, kiek šiuo metu yra iškastinio kuro, ji teigė, kad šalies gamtinių dujų gavyba gali kasmet didėti, o naftos gavyba išlieka stabili ir siekia 200 mln. tonų per metus, „dėl gerokai padidėjusių naujai atrastų energijos išteklių“.
Pareigūnai pažadėjo „ryžtingai saugoti mūsų energetinį saugumą“ ir tęsti naftos ir dujų žvalgybą.
Ministerija teigė investavusi daugiau kaip 450 mlrd. juanių (66 mlrd. JAV dolerių), kad beveik dvigubai padidintų žinomus Kinijos žaliavinės naftos ir gamtinių dujų išteklius, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį.
Šis žingsnis žengtas faktiškai uždarius Hormuzo sąsiaurį, per kurį tranzitu gabenama didelė dalis pasaulio naftos, ir dėl to pasaulyje ėmė trūkti energijos.
Kinija importuoja energijos išteklių daugiausiai
Kinija yra didžiausia pasaulyje energijos importuotoja. Ji importuoja apie 10 proc. naftos iš Irano, todėl nėra apsaugota nuo sukrėtimų. Tačiau kol kas jai sekasi geriau nei daugumai didžiųjų ekonomikų, nes ji jau seniai siekia savarankiškai apsirūpinti energija.
Šią savaitę Kinijos vadovas Xi Jinpingas paragino kadrus „sistemingai spręsti išorės sukrėtimų keliamus iššūkius, didinti energijos ir išteklių tiekimo saugumą ir kovoti su įvairiais neapibrėžtumais užtikrinant kokybišką vystymąsi“.
