S.Witkoffas jau ne kartą vedė tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Leidinio šaltiniai nurodė, kad jis savarankiškai dalyvauja aukšto lygio susitikimuose ir kartais net naudojasi Kremliaus vertėjų paslaugomis, taip pažeisdamas ilgametę diplomatinę tvarką.
Paskutinio susitikimo su Rusijos vadovu metu jis su juo pasisveikino kaip su senu draugu „be įprastų patarėjų, ekspertų ir kariškių, kurie paprastai lydi derybose dalyvaujančius JAV pareigūnus“.
Tuo tarpu V.Putinas penktadienio susitikime savarankiškai nedalyvavo, jį lydėjo padėjėjas Jurijus Ušakovas ir Maskvos valstybės turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.
„Kiekvienam, dalyvaujančiam tokiose derybose su Putinu, būtų naudinga savo komandoje turėti patyrusių Rusijos specialistų ir atsivesti juos į susitikimus su Kremliumi“, – komentavo Demokratijos gynimo fondo Rusijos programos direktorius Johnas Hardie.
Kitas pirmosios D.Trumpo administracijos narys leidiniui atsakė kiek tiesmukiau: „Malonus vaikinas, bet visiškas kvailys“ ir pridėjo, kad jis neturėjo to daryti vienas.
Leidinys priminė, kad S.Witkoffas taip pat bandė pasiekti Izraelio ir „Hamas“ susitarimą dėl paliaubų ir įkaitų paleidimo, tačiau jam nepavyko.
Nors dauguma Izraelio gyventojų vertino jo pastangas, manoma, kad diplomatinės patirties stoka apsunkino jo sprendimus. Tuo tarpu kiti baiminosi, kad jo prašoma imtis per didelio vaidmens.
„New York Post“ taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos ir Ukrainos taikos deryboms yra paskirti du pasiuntiniai – S.Witkoffas ir į pensiją išėjęs generolas Keithas Kelloggas. Pastarasis vėliau tapo specialiuoju pasiuntiniu tik Ukrainai, o S.Witkoffas atsakingas už derybas su Rusijos puse. Leidinys pažymi, kad „sunku rasti pusiausvyrą, kai kiekviena pusė turi atskirus derybininkus“.
„Problema, susijusi su tuo, kaip prezidentas D.Trumpas paskirstė atsakomybę tarp S.Witkoffo ir K.Kelloggo, yra ta, kad S.Witkoffas, kuris yra arčiau D.Trumpo, perteikia Kremliaus požiūrį D.Trumpui, tačiau turi daug mažiau įtakos Kyjivo požiūriui“, – sakė J.Hardie.
Buvusio JAV ambasadoriaus Rusijoje Michaelo McFaulo teigimu, D.Trumpui reikėtų paskirti vieną patyrusį asmenį.
„Jei D.Trumpas pagaliau rimtai imtųsi tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje, jis paskirtų vieną asmenį, kuris kalbėtųsi su abiem pusėmis ir pageidautina, kad tai būtų asmuo, turintis tam tikros diplomatinės patirties. S.Witkoffas veikia kaip V.Putino pasiuntinys. Jis neveda jokių derybų“, – teigė jis.
Leidinys taip pat užsiminė, kad Rusijos žiniasklaida pastebėjo, jog S.Witkoffas mėgdžioja V.Putiną, o valstybinės televizijos diktoriai neseniai komentavo, kad amerikietis lengvai priima Maskvos pasakojimus, net kai rusai jų nepriima.
„Vienas įžuliausių pavyzdžių – interviu su Tuckeriu Carlsonu, kai S.Witkoffas pakartojo Kremliaus kalbas, kad „didžiausias klausimas“ derybose yra „politinis“ ir susijęs su Maskvos įvykdyta „šių vadinamųjų keturių regionų“ aneksija, pamiršdamas rytinių sričių pavadinimus“, – rašo leidinys.
Tuomet jis nurodė, kad regionų gyventojai „yra rusakalbiai“, atkartodamas V.Putiną, ir pareiškę: „Buvo surengti referendumai, kuriuose didžioji dauguma žmonių pareiškė, kad nori, jog juos valdytų Rusija“.
Tačiau pasiuntinys nepaminėjo, kad Maskva nužudė arba išvijo ukrainiečių kalba kalbančius žmones, arba liepė jiems bendrauti tik rusiškai, rašo leidinys.
Per paskutinį S.Witkoffo vizitą į Rusiją balandžio 25 d. V.Putinas su juo kalbėjosi apie tiesiogines derybas su Ukraina. V.Putino padėjėjas J.Ušakovas sakė, kad politikų pokalbis buvo konstruktyvus ir „labai naudingas“. Pasak jo, buvo aptarta galimybė atnaujinti tiesiogines Ukrainos ir Rusijos derybas.
