„Federalinė kanclerė dėkoja už kvietimą į G-7 susitikimą birželio pabaigoje Vašingtone. Šiandien, turint omenyje bendrą pandeminę situaciją, ji negali sutikti asmeniškai dalyvauti ir keliauti į Vašingtoną“, – tokią A.Merkel poziciją perdavė jos atstovas Steffenas Seibertas.
Nors teigiama, kad ji dar gali apsigalvoti, toks viešas atsakymas liudija, kad abiejų lyderių santykiai gana komplikuoti.
D.Trumpas jau ne kartą kritikavo Vokietiją ir konkrečiai A.Merkel – Berlynas pliektas ir dėl esą blogos prekybos politikos, ir dėl nepakankamo gynybos finansavimo.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė niekada pernelyg neslėpė, kad jai nepatinka vienašališkas JAV požiūris į užsienio politiką – pavyzdžiui, JAV pasitraukė ir iš Paryžiaus klimato susitarimo, ir iš sutarties dėl Irano branduolinės programos pažabojimo.
Apsigalvojimų serija
Kaip rašo „Politico“, ir šią savaitę, kai D.Trumpas ir A.Merkel kalbėjosi telefonu, jie karštai ginčijosi tiek dėl NATO, tiek dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, tiek dėl santykių su Kinija.
JAV prezidentui, be to, greičiausiai nepatinka A.Merkel atsargumas. D.Trumpas norėtų prieš rudenį laukiančius rinkimus sudaryti įspūdį, kad gyvenimas grįžta į normalią vėžę – baigiasi suvaržymai, atšaukiami draudimai keliauti.
G-7 susitikimas, tiesa, iš pradžių buvo planuotas kovą, bet D.Trumpas dėl koronaviruso krizės jį atšaukė ir pareiškė, kad vietoj to vyks vaizdo konferencija.
Visgi gegužės 20-ąją jis tradiciškai „Twitter“, tinkle, su kuriuo dabar riejasi dėl tariamos cenzūros, paskelbė, kad planuoja surengti susitikimą: „Visiems tai būtų geras ženklas – normalizacija!“
JAV Baltieji rūmai šią savaitę pranešė, kad G-7 susitikimą ketinama surengti birželio pabaigoje – ir ne prezidentinėje rezidencijoje „Camp David“, o Vašingtone. Originalusis susitikimas į „Camp David“ buvo perkeltas kilus audrai dėl D.Trumpo planų garbingus svečius priimti viename savo golfo kurortų Majamyje.
Vokietijos kanclerė, kuri yra mokslininkė, jau yra pareiškusi, kad birželį dar neprotinga organizuoti didelius renginius.
„Prezidentas mano, kad G-7 rengimas čia būtų geriausias atsidarymo pavyzdys. Pasaulio lyderius saugosime taip, kaip saugome žmones Baltuosiuose rūmuose.
Tad norime, kad tai nutiktų. Manome, kad tai nutiks. Kol kas užsienio lyderiai pritaria idėjai“, – teigė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Kayleigh McEnany.
Ar ne per anksti planuoti tokius renginius?
Bet čia atsiliepė A.Merkel. Vokietijos kanclerė, kuri yra mokslininkė, jau yra pareiškusi, kad birželį dar neprotinga organizuoti didelius renginius.
Juk virusas vis dar klaidžioja po valstybes, o ekspertai ragina ir toliau elgtis atsargiai – net užkuriant ekonomikų variklius.
Ar D.Trumpas tiesiog nori pasinaudoti kitų Didžiojo septyneto šalių lyderiais ir prieš JAV prezidento rinkimus pareikšti, jog esą vien jo dėka pasaulis vėl gyvas?
„Politico“ šaltinių teigimu, D.Trumpas dėl tokios A.Merkel pozicijos ir atsisakymo atvykti tipiškai įsiuto, o ketvirtadienį iškart paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Šis nusiteikęs atvykti, bet yra kalbų, kad tiek jis, tiek kiti europiečiai pasektų A.Merkel pavyzdžiu ir nekeliautų į JAV, jei ten neskristų ir Vokietijos kanclerė.
ES šiuo metu įsisukusi į svarbias derybas dėl naujojo septynmečio biudžeto ir Bendrijos gaivinimo plano, tad reikalingas solidarumas.
Tiesa, A.Merkel, regis, kol kas nepritaria ir ES lyderių susitikimui, kuris numatytas birželio 19 dieną. Daugelio šalių vadovai, suvokdami, kaip svarbu susitarti, mano, kad sukirsti rankomis bus galima tik surinkus visus į vieną salę.
O G-7 susitikimo atveju iš Europos dar ir sklinda abejonės, kad D.Trumpas tiesiog nori pasinaudoti kitų Didžiojo septyneto šalių lyderiais ir prieš JAV prezidento rinkimus pareikšti, jog esą vien jo dėka pasaulis vėl gyvas.
„Be to, diplomatai teigia, kad trūksta tradicinio pasiruošimo tokiam G-7 susitikimui – išsamių diskusijų apie darbotvarkę, intensyvių derybų dėl formalių išvadų.
Šios derybos būtų sunkios, nes su Trumpu dėl daug ko nesutinkama“, – pastebi „Politico“.
Kritika – ir kanclerei
65 metų Vokietijos kanclerė yra antra vyriausia G-7 lyderė po 73 metų D.Trumpo. Japonijos premjeras Shinzo Abe, kuriam dabar taip pat 65-eri, yra keliais mėnesiais jaunesnis už A.Merkel. Dėl jų amžiaus šiems lyderiams COVID-19 keliama rizika yra didesnė.
Vis dėlto A.Merkel dėl savosios pozicijos sulaukia ir priekaištų. Antai Lenkijos tarptautinių santykių instituto vadovas Slawomiras Debskis iš Vokietijos kanclerės tikėjosi brandesnio elgesio.
„Trumpas daug kartų visaip žemino Merkel ir vertė ją jaustis nemaloniai, tad dabar ji, laikydama Trumpą šluba antimi, jam keršija. Aš suprantu žmogiškus jausmus ir emocijas, bet manau, kad jausmus atsakingas demokratinės šalies lyderis turėtų atidėti į šalį“, – teigė S.Debskis.
Šiuo metu JAV yra smarkiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusi valstybė.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio politikos ekspertui Ulrichui Speckui gaila, kad A.Merkel su E.Macronu nesugebėjo susitarti dėl bendros pozicijos vykimo į G-7 klausimu.
„Tai parodo, kaip toli Berlynas nuo Paryžiaus, nors pastaraisiais mėnesiais stengiamasi kartu dirbti. Juk JAV ir Vokietija dėl NATO, „Nord Stream 2“ bei Kinijos nesutars net rinkimus laimėjus Joe Bidenui“, – rašo U.Speckas.
G-7 šalys – Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos – kasmet paeiliui organizuoja šios grupės viršūnių susitikimus. 2019 metais toks renginys vyko Prancūzijoje.
Šiuo metu JAV yra smarkiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusi valstybė: šalyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1 745 000 žmonių, per 102 tūkst. jų mirė.
