Sekite 15min Google
Jo sūnus karalius Haakonas VIII (Hokonas VIII), Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Jungtinės Karalystės (JK) princas Williamas (Viljamas) ir kiti užsienio valstybių atstovai tylėdami stovėjo Oslo liuteronų katedroje, pagerbdami velionį monarchą, kuris mirė rugpjūčio 28 dieną, būdamas 89 metų.
Į laidotuves taip pat atvyko Švedijos, Danijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Monako ir Jordanijos monarchai, Japonijos sosto įpėdinis princas Akishino (Akišinas), politiniai lyderiai iš daugiau nei 20 šalių.
Laidotuvių procesija iš karališkųjų rūmų pajudėjo valanda anksčiau; karaliaus karstas buvo uždengtas raudona Norvegijos karališkąja vėliava ir papuoštas baltomis gėlėmis. Prasidedant procesijai sostinėje nuaidėjo 21 pabūklo salvė.
Ant artilerijos lafeto padėtas karstas buvo vežamas pagrindine miesto alėja, o iš paskos pėsčiomis ėjo garbingi asmenys. Palei procesijos maršrutą susirinko tūkstančiai žmonių, norėjusių atiduoti paskutinę pagarbą.
„Jis buvo karalius praktiškai visą mano gyvenimą. Pagalvojau, kad atvykti šiandien yra normalu, kadangi galėjau“, – naujienų agentūrai AFP sakė 37 metų savivaldybės darbuotojas Andersas Aanerudas (Andersas Onerudas).
Tik Haraldo našlė, 89 metų karalienė Sonja, ir naujoji karalienė Mette-Marit (Metė Marit), kuriai birželį buvo persodinti plaučiai, procesiją lydėjo automobilyje.
Marius Borgui Hoiby (Mariui Borgui Hoibiui), Mette-Marit sūnui iš ankstesnių santykių, kuriam taikomas namų areštas, kol laukiama teismo sprendimo dėl jo skundo išžaginimo ir užpuolimo byloje, leista dalyvauti laidotuvėse.
Sarkofagas
„Meilė tarp žmonių ir karaliaus Haraldo nesibaigė – atvirkščiai“, – sakė laidotuvių ceremonijai vadovavęs vyskupas Olavas Fykse Tveitas (Olavas Fiuksė Tveitas), atkreipdamas dėmesį į prie rūmų paliktus pagarbos ženklus.
„Gėlių jūra, kartu su ją lydinčiais žodžiais ir piešiniais, garsiai ir aiškiai kalba apie tokią pilną širdį, kad ji liejasi per kraštus“, – sakė jis.
Pasibaigus religinėms apeigoms, virš katedros vadinamąja trūkstamo žmogaus rikiuote praskrido keturi naikintuvai F-35.
Po pamaldų velionio karaliaus karstas su mažesne procesija buvo nugabentas į Akerhuso pilies koplyčią. Ten po privačios ceremonijos Norvegijos karališkajai šeimai, prie kurios prisijungs dalis užsienio svečių ir aukšto rango Norvegijos pareigūnai, karstas bus nuleistas į karališkojo mauzoliejaus kriptą, šalia Haraldo tėvų ir senelių.
Jis atguls 1,7 mln. eurų vertės sarkofage, kurio dizainas laikomas paslaptyje.
Pasibaigus laidojimo ceremonijai, visoje šalyje bus vėl pakeltos po Haraldo mirties iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, o bažnyčių varpai skambės valandą.
Žmonės laidotuvių transliaciją stebėjo visoje šalyje. Daugybė bažnyčių, bibliotekų, kultūros centrų ir rotušių paruošė didelius ekranus, kad visuomenė galėtų stebėti laidotuves, pranešė visuomeninis transliuotojas NRK.
Renginiui buvo dislokuota apie 3 tūkst. policijos pareigūnų ir 3,5 tūkst. karių, o rytinės šalies dalies oro erdvėje daug kur buvo įvesti išskirtiniai apribojimai.
Haraldas V, į sostą įžengęs 1991 metais, buvo vyriausias valdantis Europos monarchas.
Nepaisydamas vėlesniais gyvenimo metais didėjančių sveikatos problemų, jis visada atmesdavo galimybę atsisakyti sosto ir buvo itin populiarus tarp norvegų.
„Jis išlaikė pusiausvyrą tarp didingumo ir paprastumo, – savo atsisveikinimo kalboje sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė). – Jis padarė Norvegiją didingesnę. Jis kalbėjo apie „mes“ Norvegijoje, kur visi yra vienas dėl kito.“
Laikytas atviros ir tolerantiškos Norvegijos įsikūnijimu, Haraldas paliko gilų įspūdį, kai 2016 metais pasakytoje kalboje, skirtoje jo valdymo 25-mečiui paminėti, pasidžiaugė įvairove.
„Norvegai yra mergaitės, kurios myli mergaites, berniukai, kurie myli berniukus, ir mergaitės bei berniukai, kurie myli vieni kitus“, – sakė jis ir pridūrė: „Norvegai tiki Dievu, Alahu, Visata ir niekuo.“
Atgaivinta monarchija
Per pastarąją savaitę pro karaliaus karstą praėjo daugiau nei 46 tūkst. norvegų, kai kurie iš jų eilėje laukė valandų valandas.
Aikštė priešais rūmus buvo nuklota gėlėmis, piešiniais ir žvakėmis – taip norvegai pagerbė žmogų, kurį vadino „tautos seneliu“.
„Jis buvo tarsi mylimas šeimos senelis, apkabindavęs visus savo vaikus ir anūkus, nepriklausomai nuo jų išvaizdos ar įsitikinimų“, – AFP pasakojo studentas Arthuras Fosheimas (Arturas Fosheimas).
„Jis tikrai įkūnijo šią įtraukties dvasią ir daugiakultūrę Norvegiją“, – pridūrė jis.
Po karaliaus mirties atliktos apklausos duomenimis, kurie buvo paskelbti praėjusią savaitę, beveik trys iš keturių norvegų (72 proc.) sakė palaikantys monarchiją – tai aštuoniais procentiniais punktais daugiau nei rodė ankstesnė, gegužę atlikta apklausa.
Vasarį parama buvo nukritusi iki žemiausio lygio – 60 procentų.
Tuo metu karališkoji šeima buvo įsivėlusi į virtinę skandalų.
Ypač didelės kritikos sulaukė Mette-Marit – dėl savo praeities ryšių su velioniu nuteistu amerikiečiu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu (Džefriu Epsteinu) ir sūnaus teisinių problemų.
Nors 53 metų Haakonas VIII yra labai populiarus, nuomonės apie naująją karalienę, kuriai taip pat 53 metai, išlieka labai prieštaringos.
