Kaip žinoma, didžiąją dalį savo branduolinio arsenalo Rusija yra sutelkusi Arkties vandenyne, netoli sąsiaurio prie išėjimo į Šiaurės Atlantą. Tuo pat metu Maskva plečia savo Šiaurės karinį laivyną, o jos povandeniniai laivai vis dažniau plaukioja netoli NATO teritorijos vandenų. Dėl to sąsiauris tarp žemyninės Norvegijos ir Svalbardo salyno tampa naujausiu įtampos židiniu.
Pasak T.Sandviko, Rusija gali bandyti perimti šio regiono kontrolę, kad sukurtų „gynybinį bastioną“ aplink savo branduolinį arsenalą ir užtikrintų savo laivynui lengvą priėjimą prie Atlanto vandenyno.
Jo teigimu, tai yra svarbiausias gynybos klausimas Jungtinei Karalystei, nes Rusijos kariuomenei kontroliuojant šį regioną kils tiesioginė grėsmė Jungtinei Karalystei – ji nebegalės kontroliuoti Rusijos povandeninių laivų judėjimo.
„Mes matome, kokias ginklų sistemas kuria Rusija. Jei jie galės kontroliuoti sąsiaurį, jie taip pat galės naudoti hipergarsines raketas prieš NATO... prieš Londoną, Norvegiją, Daniją. Negalime jiems to leisti“, – pabrėžė ministras.
„The Times" atkreipė dėmesį, kad hipergarsinės sparnuotosios raketos „Cirkon“, galinčios nešti branduolines kovines galvutes, kelia potencialią grėsmę. Taip pat yra žinoma, kad Rusija kuria slaptą povandeninę torpedą „Poseidon“.
Tokie veiksmai logiškai būtų grindžiami tuo, kad NATO veiksmingai kontroliuoja du iš trijų siaurų sąsiaurių, saugančių Rusijos laivyno prieigą prie vandenynų: Bosforo sąsiaurį prie Juodosios jūros žiočių ir Danijos sąsiaurį, kuris sudaro vakarinį įėjimą į Baltijos jūrą.
T.Sandvikas pažymėjo, kad geriausia Rusijos galimybė mesti iššūkį NATO jūroje yra puolimas Arkties vandenyne. Pripažindama šią grėsmę, Jungtinė Karalystė rengiasi padvigubinti savo karių skaičių Norvegijos šiaurėje iki 2000. Tuo tarpu Norvegija pradėjo formuoti pirmąją naują brigadą nuo Šaltojo karo laikų ir plečia savo artilerijos bei oro pajėgas šalies šiaurinėje apskrityje.
