Įsilaužėlių tapatybė kol kas nežinoma.
„Parlamentas pastaruoju metu buvo atakuotas per didžiulio masto kibernetinę ataką“, – sakoma jo kanceliarijos pranešime.
„Buvo įsilaužta į kelių parlamento narių ir darbuotojų elektroninio pašto paskyras. Mūsų analizės rodo, kad buvo parsisiųsti įvairūs kiekiai duomenų“, – pridūrė kanceliarija, bet daugiau detalių nepateikė.
Vis dėlto Stortingo tinklalapis antradienį veikė įprastu režimu.
Parlamento administracijos direktorė pažymėjo, kad institucija „truputį anksčiau nei prieš savaitę pastebėjo anomalijų“ ir ėmėsi atsakomųjų priemonių, „kurios buvo veiksmingos“.
„Nežinome, kas už tai atsakingas“, – žurnalistams sakė Marianne Andreassen.
Pareigūnai pateikė skundą policijai.
Vasarį pateiktoje kasmetinėje ataskaitoje apie šaliai kylančias grėsmes Norvegijos kontržvalgybos agentūra PST perspėjo dėl „kompiuterinių tinklų operacijų“, anot tarnybos, keliančių „Norvegijai nuolatinę ir ilgalaikę grėsmę“.
„Nesaistomi sienų piktavaliai veikėjai be jokio perspėjimo gali sukelti rimtos žalos Norvegijos įmonėms ir infrastruktūrai, – rašė PST. Agentūra pridūrė, kad piktadariai gali pavogti jautrios informacijos arba ja manipuliuoti, o gyvybiškai svarbi infrastruktūra gali būti „sutrikdyta arba sunaikinta“.
2018 metais Norvegija areštavo vieną Rusijos pilietį, kaip įtariama, rinkusį informaciją apie parlamento interneto sistemų darbą, bet nesant pakankamai įrodymų po kelių savaičių jį paleido.
