Sekite 15min Google
„Kaip europiečiai gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų karių?“
Vokietijos leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Michaelis Martensas paklausė V.Zelenskio, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti, kad padėtų Ukrainai „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių“, ir ar jis su A.Vučičiumi aptarė gynybinį bendradarbiavimą bei bendrą gamybą. Nors tas klausimas Serbijoje sukėlė polemikų apie tokio klausimo etikos leistinumą, Prištinoje kilo reakcijų banga į V.Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina nepripažįsta Kosovo.
Serbijoje, praėjus kelioms valandoms po konferencijos pabaigos, dėmesys persikėlė nuo paties V.Zelenskio vizito, dvišalių santykių ir abiejų prezidentų žinučių – beveik visiškai – prie vieno žurnalistinio klausimo.
M.Martensas, vokiečių leidinio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ korespondentas, galimybę užduoti klausimą gavo po serbų ir ukrainiečių žurnalistų. Jis V.Zelenskio pirmiausia paklausė, ką konkrečiai europiečiai galėtų padaryti Ukrainai padėti „nužudyti daugiau rusų, daugiau rusų kareivių, žinoma“.
Tuomet jis iškėlė klausimą dėl gynybos:
„Taip pat klausiu, ar aptarėte gynybinio bendradarbiavimo, bendros gamybos klausimus.“
Nors klausimas nebuvo skirtas jam, A.Vučičius sureagavo pirmas.
„Šiandien ir šiais laikais jokio karinio bendradarbiavimo mes nesvarstėme. Kas bus po karo – tai jau kitas klausimas. O dėl žudymo – tikiuosi, žudymas sustos.“
Zelenskis pateikė atsakymą
V.Zelenskis neperėmė M.Martenso formuluotės apie „daugiau rusų karių nužudymą“, pastebi Balkanų spauda. Atsakydamas į klausimą, ko Ukrainai reikia iš Europos, jis kalbėjo apie didesnę finansinę paramą, lėšas Ukrainos gynybos pramonei, papildomas sankcijas Rusijai ir būtinybę užkirsti kelią Maskvai ir toliau uždirbti milijardus karo finansavimui.
Vis dėlto labiausiai virusiniu konferencijos vaizdu tapo būtent M.Martenso formuluotė.
Kaip ir buvo galima tikėtis, klausimo vaizdo įrašas greitai išplito socialiniuose tinkluose – kartu su žinutėmis „Jis nori daugiau nužudytų rusų – Vučičiaus žurnalistas“, „Vučičiaus lobistas“ ir vaizdo koliažais, kuriuose M.Martenso klausimas buvo sujungtas su ankstesnėmis A.Vučičiaus pagyromis vokiečių žurnalistui – „Dievas žurnalistine prasme“ ir „Michaeli, ačiū“.
Reakcijos svyravo nuo žurnalistinės etikos klausimų iki atvirų išpuolių prieš M.Martensą ir reikalavimų išsiųsti jį iš Serbijos.
Toliausiai nuėjo promaskvietiškas Serbijos politikas Aleksandaras Vulinas, pareikalavęs išsiųsti iš šalies M.Martensą „kaip pagarbos sau ženklą“.
Martensas klausimo neatsiima: „Skandalingas yra Putino karas“
Visgi pats M.Martensas nesusvyravo dėl savo klausimo formuluotės kilus skandalui.
Atsakydamas Maskvos propagandos ruporui „Sputnik“, kuris jo klausimą pavadino „skandalingu“, jis parašė:
„Ne, mieli „Sputnik“ draugai, klausti Ukrainos prezidento, kaip Europa gali padėti Ukrainai nužudyti daugiau rusų, nėra „skandalinga“. Būtent to ir reikia. Skandalingas yra karas, kurį jūsų rėmėjas Putinas pradėjo prieš Ukrainą.“
Vėliau jis dar plačiau išdėstė savo poziciją dar griežtesniu teiginiu, kad karai laimimi „žudant“, įskaitant žmones, „kurie nėra pikti, tačiau kuriuos reikia nužudyti, kad būtų nugalėtas blogis“, ir priminė ankstesnę savo žinutę tą apie vokiečius ir britus.
Reaguodamas į platesnę klausimo sukeltą diskusiją, jis rašė:
„Stebina, kad tiek daug žmonių apsimeta nustebę ar net sukrėsti klausimo, kurį šiandien Belgrade uždaviau Ukrainos prezidentui Zelenskiui. Už „Barbės pasaulio“ ribų būtent taip ir karai ir kariaujami.“
Prištinai nepatiko Zelenskio žodžiai
Kol Serbijoje vienas M.Martenso sakinys nustelbė visas kitas konferencijos žinutes, Kosovo sostinėje Prištinoje dėmesys buvo sutelktas į visiškai kitą jos dalį – Ukrainos prezidento atsakymą dėl Kosovo.
„Tiesa, kad turėjome itin atvirus, visiškai atvirus ir nuoširdžius pokalbius, kalbėjome apie daugelį dalykų – tiek viešų, tiek neviešų, tačiau labai svarbu, kad turime partnerystės viziją šiais klausimais. Tai labai svarbu. Mes gerbiame savo partnerių teritorinį vientisumą – tai tarptautinė teisė, tokia yra mūsų pozicija dėl to, ką sakėte apie vienašališkai paskelbtą Kosovo nepriklausomybę. Mes visada tai pabrėžėme ir Ukrainos politika nepasikeitė“, – sakė V.Zelenskis, kai RTS paklausė jo pačioje vakarykštės spaudos konferencijos pabaigoje.
Iškart po to jis susiejo požiūrį į Kosovą su Serbijos požiūriu į jo šalies teritorinį vientisumą:
„Esame vienodai dėkingi savo partneriams už Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto gerbimą, įskaitant, be jokios abejonės, Krymą. Ši Serbijos pozicija taip pat nesikeičia...“
Prištinoje žinutė buvo perskaitytas nedviprasmiškai – nepaisant ketverių metų stiprios Kosovo paramos Ukrainai karo su Rusija metu, Kyjivas nekeičia savo Kosovo nepripažinimo politikos.
Prištinoje nukabinta Ukrainos vėliava
Netrukus po to iš Prištinos centro atėjo stiprios simbolikos kupinas atsakymas. Didžiulė Ukrainos vėliava, iškelta po Rusijos invazijos pradžios ir ketverius metus buvusi viena ryškiausių viešų solidarumo su Kyjivu ženklų, buvo nukabinta dieną po V.Zelenskio pareiškimo.
Kad tai nebuvo tik sutapimas laike, vėliau patvirtino Prištinos meras Perparimas Rama, šį žingsnį tiesiogiai siejęs su požiūriu į Kosovą.
„Kosovas kaip valstybė turi būti gerbiamas. Kai Kosovas negerbiamas, sostinė Priština visada reaguoja vienodai“, – sakė P.Rama, kurį cituoja portalas „Kosovo Sever“.
Jis pabrėžė, kad Prištinos užuojauta ir solidarumas išliks su tautomis, kurios susiduria su karu, smurtu ir persekiojimais, tačiau tada nubrėžė to solidarumo ribą:
„Jokio tikslo ir jokios politikos negalima kurti kenkiant Kosovo valstybingumui ir jo žmonių aukai.“
