Liepos mėnesį paplūdimys buvo paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu. Šis žaliuojančių kalvų ir mangrovių miškų draustinis yra tolimame pietvakarių Japonijos kampelyje, jame gyvena beveik tuzinas nykstančių rūšių.
Po dviejų mėnesių jo ramybę sudrumstė naujas garsas: sunkvežimių ir ekskavatorių gaudesys. Buvo ruošiamasi nulyginti didelę dalį Katoku kopos ir ten įkasti dviejų aukštų betoninę sieną, skirtą pažaboti eroziją.
Šis jūros sienos projektas rodo, kad net patys brangiausi ekologiniai lobiai nėra apsaugoti nuo Japoniją apėmusios statybų manijos, kuri jau seniai yra pagrindinis jos kovos stichinių nelaimių grėsme metodas.
Taip pat – gyvybiškai svarbus būdas paskatinti ekonomiką ir užsidirbti politinio kapitalo, ypač kaimo vietovėse.
