Tačiau, nors neramumai Kazachstane dar kartą atskleidė stiprių lyderių, kuriems Kremlius patikėjo palaikyti tvarką, pažeidžiamumą, jie taip pat suteikė Rusijai dar vieną galimybę sustiprinti savo įtaką buvusioje sovietinėje teritorijoje. O tai yra vienas seniausių ir svarbiausių V.Putino tikslų.
Pustrečio tūkstančio Rusijos vadovaujamo karinio aljanso karių atvykimas į Kazachstaną, šalyje besitęsiant įnirtingiems protestams, buvo ketvirtas kartas per dvejus metus, kai Maskva pademonstravo savo raumenis kaimyninėse valstybėse – kitos trys buvo Baltarusija, Armėnija ir Ukraina.
Visas šias valstybes jau seniai mėgina prisivilioti ir Vakarai.
Matyti, kaip tokia šalis, kaip Kazachstanas, kuri „atrodo didelė ir stipri“, taip greitai panyra į sumaištį, buvo tikras šokas, teigia Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių studijų instituto direktoriaus pareigas einantis Maksimas Sučkovas.
Tačiau šie įvykiai taip pat parodė, kaip buvusiose sovietinėse respublikose (Ukraina – išimtis), kurios bando balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, M.Sučkovo žodžiais tariant, „paukšt, nutinka krizė ir jos vis tiek atsigręžia į Rusiją“.
