Beveik neabejojama, kad V.Putinas kandidatuos dar vienai prezidento kadencijai. Tikimasi, kad jis apie savo kandidatūrą į prezidentus oficialiai paskelbs gruodžio mėn.
Tradiciškai mažai kas abejoja artėjančių rinkimų rezultatais – V.Putinas visada laimi, ir visada didele persvara. Jis vadovauja Rusijai, eidamas prezidento arba ministro pirmininko pareigas nuo 1999 m.
„Tačiau artėjantys prezidento rinkimai bus svarbūs. Tai pirmieji rinkimai nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusios visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą. Tai buvo svarbiausias V.Putino sprendimas nuo tada, kai jis prieš du dešimtmečius pirmą kartą įžengė į Kremlių kaip savo šalies vadovas“, – rašoma straipsnyje.
Artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje yra tiesiogiai susiję su V.Putino 2024 m. karine strategija. Svarbus aspektas – ar jis įsakys vykdyti naują mobilizaciją, kuri nesulauks didelio palaikymo šalies viduje. Tačiau V.Putinas gali ją pradėti jau po to, kai užsitikrins penktąją Kremliaus vadovo kadenciją.
Rusijos politikos analitikas Andrejus Percevas, dirbantis leidinyje „Meduza“, pareiškė, kad karas ir mobilizacija tampa vis nepopuliaresni tarp rusų. Jie žmonėms kelia „nerimą“.
Europos universiteto Sankt Peterburge politikos mokslų profesorius Grigorijus Golosovas teigia, kad V.Putinas nori įsitikinti, jog niekas negalės suabejoti jo, kaip Rusijos valstybės vadovo, teisėtumu, ypač įvairios šalies valdančiosios klasės grupuotės. Kartu jis pabrėžė, kad ir Rusijos gyventojai, ir politikai supranta, jog Rusijoje jau daugelį metų nėra tikros politinės konkurencijos. Kartu šalyje nėra didelio skirtumo tarp tikro legitimumo ir jo imitacijos.
Tačiau net ir regimas legitimumas padės V.Putinui išgyventi vidinę krizę, jeigu tokia kiltų, sakė G.Golosovas.
Tai bus pirmieji prezidento rinkimai Rusijoje po to, kai buvo padaryti Rusijos Konstitucijos pakeitimai, kurie faktiškai suteikė V.Putinui teisę penktą kartą kandidatuoti į prezidento postą, „anuliuodami“ ankstesnes kadencijas.
„Tikimasi, kad rinkimuose dalyvaus dar keli kandidatai, įskaitant Komunistų partijos ir nacionalistinės Liberaldemokratų partijos atstovus, kurie praeityje atliko patogių Rusijos prezidento „varžovų“ vaidmenį. Kremlius taip pat gali leisti į lenktynes įsitraukti liberaliam kandidatui. Nors, pasak ekspertų, šis klausimas lieka atviras, nes bet kuris toks kandidatas greičiausiai pasisakys prieš karą Ukrainoje“, – rašoma laikraščio straipsnyje.
A.Percevas pažymi, kad karas daro neigiamą poveikį V.Putino prezidentinei kampanijai. Kremlius supranta, kad nuotaikos keičiasi. Pasak analitiko, nors Rusijos prezidentas tebėra labai suinteresuotas karu, jo administracija pastebimai keičia savo darbotvarkę, pereidama prie žemiškesnių klausimų, pavyzdžiui, šalies infrastruktūros plėtros.
„Karas tik blogina prezidento rinkimų kampanijos eigą. Jis primena žmonėms apie sunkumus, su kuriais jie susiduria“, – pridūrė A.Percevas.
Pažymima, kad prieš prasidedant rinkimų kampanijai Rusijos vyriausybė Maskvoje surengė didžiulę parodą „Rusija“. Buvo sukurtas 500 metrų ilgio vaizdo tunelis, kuriame rodomi įvairūs šalies pasiekimai V.Putino valdymo laikotarpiu, pavyzdžiui, daugiabučių namų ir greitkelių statyba. Pažymėtina, kad šiame vaizdo tunelyje neminimas Rusijos karas prieš Ukrainą.
