Sekite 15min Google
FM99 Tetianą Hasanenko kalbino Briuselyje vykusios Europos regionų ir miestų savaitės metu. Okupuoto rajono vadovė pasakojo apie žmones, kurie mėgina išsigelbėti eidami per minų laukus, Rusijos išvežtus vaikų globos įstaigos auklėtinius, okupacijoje likusių gyventojų baimę ir viltį.
Tačiau ji kalba ir apie ateitį – Ukrainai reikės susigrąžinti po pasaulį išsibarsčiusius savo žmones, nes be jų nebus kam atkurti sugriautų miestų.
Trumpai:
- Oleškų mieste, bendruomenės vadovės duomenimis, likę apie 2 tūkst. gyventojų, tarp jų 35 vaikai.
- Penkios bendruomenės gyvenvietės visiškai sunaikintos, kitos, pasak T. Hasanenko, apgriautos apie 80 procentų.
- Nuo gegužės nutrūkęs maisto tiekimas, o mėginantys pasitraukti gyventojai eina per užminuotus laukus.
- Ukrainos institucijos pasirengusios organizuoti humanitarinį koridorių, tačiau tam būtinas Rusijos sutikimas.
„Jeigu žmonės žūsta, jų kūnai lieka po atviru dangumi“
Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante. Rusijos pajėgos miestą užėmė pirmosiomis plataus masto invazijos valandomis 2022 metų vasarį. Ukrainai išlaisvinus Chersoną, Oleškai liko Rusijos kontroliuojamoje upės pusėje.
„Mūsų bendruomenė visiškai okupuota nuo pirmųjų plataus masto invazijos valandų. Penkios gyvenvietės visiškai sunaikintos, kitos sugriautos apie 80 procentų. Žmonės gyvena be maisto produktų, be vandens, be elektros ir dujų. Jie neturi galimybės palikti šios teritorijos, nes viskas užminuota, vyksta apšaudymai“, – FM99 pasakojo T. Hasanenko. Žmonės negauna medicinos pagalbos, o žuvusiųjų kartais nėra kam net palaidoti.
„Jeigu jie žūsta, jų kūnai taip ir lieka gulėti po atviru dangumi. Štai toks pasirengimas žiemai laikinai okupuotose teritorijose“, – sakė ji.
T. Hasanenko teigimu, nuo 2026 metų gegužės į miestą nebevyksta įprastas maisto produktų tiekimas. Trūksta mėsos, aliejaus, miltų ir kitų būtiniausių produktų.
„Žmonės priversti valgyti žolę“, – pasakojo ji.
„Žmonės priversti valgyti žolę“
T. Hasanenko
Ukrainos pajėgos mėgina pristatyti maisto produktus dronais, tačiau tai negali pakeisti reguliaraus aprūpinimo. Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, dalį tokių siuntų Rusijos pajėgos numuša arba konfiskuoja.
Geriamo vandens mieste nėra nuo tada, kai 2023 m birželio 6d. rusai susprogdino Kachovkos hidroeletrinę.
Kodėl žmonės neišvyko
Iki plataus masto invazijos Oleškų mieste gyveno apie 24 tūkstančius žmonių, visoje bendruomenėje – apie 40 tūkstančių. Dabar mieste, administracijos vadovės duomenimis, likę maždaug du tūkstančiai gyventojų, tarp jų 35 vaikai.
Kai prasidėjo Rusijos invazija, daugelis žmonių neturėjo galimybių evakuotis, todėl iki dabar teritorijoje ir šeimos su vaikais.
„Ten niekada nebuvo evakuacijos, nes miestą užėmė labai greitai, tą pačią dieną, per kelias valandas. Kad galėtum išvykti, reikėjo pinigų, išteklių, pažįstamų. Daugelis žmonių bijojo, nes buvo kontrolės postai, kuriuose dingo nemažai mūsų bendruomenės žmonių“, – pasakoja T. Hasanenko.
Dalis žmonių liko dėl sunkiai sergančių, nejudančių artimųjų, kurių nebuvo įmanoma išvežti be specialaus transporto ir pagalbos.
Pasak administracijos vadovės, nuo gegužės iki rugsėjo iš miesto niekas negalėjo išvykti. Pastaruoju metu kai kurie gyventojai vėl mėgina pasitraukti, tačiau tam renkasi itin pavojingą kelią.
„Dabar jie eina pėsčiomis per užminuotus laukus. Ten juos žudo, yra daug žuvusių ir sužeistų. Bet jie išvyksta, taip pat ir į Europą. Todėl palaikykite ukrainiečius“, – prašymu dalijosi ji.
Vaikus iš globos įstaigos rusai išvežė
Paklausta apie vaikų grobimus, T. Hasanenko pasakoja, kad ir jos bendruomenėje Rusijos pajėgos grobė vaikus.
„Taip. Mes turėjome vaikų internatą, kurį rusai išvežė“, – atsakė ji.
Daugiau šio įvykio aplinkybių administracijos vadovė nekomentavo, po klausimo pasijutusi blogai.
„Jie bijo, kad humanitariniame koridoriuje juos sušaudys“
T. Hasanenko šiuo metu gyvena gretimame Ukrainos valdomame Mykolajive, tačiau dirba Ukrainos kontroliuojamoje Chersono srities dalyje, kur taip pat nuolat vyksta apšaudymai ir dronų atakos.
Su okupuotoje teritorijoje likusiais žmonėmis ji palaiko kasdienį ryšį, tačiau kaip tai daro, neatskleidžia, dėl žmonių saugumo.
„Bendrauju kiekvieną dieną, taip pat ir šiandien. Tačiau stengiuosi apie tai viešai nekalbėti, nes tai kelia pavojų žmonėms, kurie yra okupacijoje“, – paaiškino ji.
Klausiama, ar okupacijoje likę žmonės dar turi vilties, T. Hasanenko atsakė, kad jie laukia Ukrainos sugrįžimo.
„Jie turi viltį, kad ten ateis Ukraina ir juos išgelbės, nes Rusija jie nepasitiki. Jie net abejoja humanitariniu koridoriumi. Bijo, kad jeigu eis, juos sušaudys, nes taip jau ne kartą buvo“, – pasakojo administracijos vadovė.
Ukrainos institucijos, pasak jos, jau atliko būtinus parengiamuosius darbus humanitariniam koridoriui Oleškų gyventojams atverti. Į procesą įtrauktos tarptautinės organizacijos ir Ukrainos ombudsmeno institucija. Tačiau viskas priklauso nuo Rusijos, kontroliuojančios šią teritoriją.
„Mes pasirengę. Visi parengiamieji darbai atlikti. Bet Rusija kontroliuoja šią teritoriją, o iš Ukrainos pusės upės prieigos užminuotos. Ten nėra kelio“, – aiškina T. Hasanenko.
Ji tikisi, kad Europos Sąjungos institucijos ir tarptautinė bendruomenė sugebės pasiekti, jog Rusija leistų evakuoti civilius.
„Jie turi kalbėti tarptautinei bendruomenei, kad ši priverstų Rusiją išgelbėti tuos žmones. Europa labai stipri. Ji visada palaiko Ukrainą ir ukrainiečius, todėl į ją dedame daug vilčių“, – vylėsi ji.
Tikisi, kad žmonės sugrįš namo
Nors šiandien svarbiausias klausimas – kaip išgelbėti okupacijoje likusius žmones, Oleškų bendruomenės vadovė jau galvoja ir apie tai, kas bus po karo.
Didžioji dalis gyventojų išvyko iš savo namų, daugelis jų dabar gyvena kitose Europos valstybėse.
„Mūsų žmonių yra visame pasaulyje, deja, nes jie gelbsti savo gyvybes. Ir aš už tai dėkinga visoms Europos šalims, kurios suteikia jiems prieglobstį“, – sakė T. Hasanenko.
Tačiau kartu ji prašo Europos šalių nepamiršti, kad pasibaigus karui Ukrainai reikės susigrąžinti savo žmones.
„Norėčiau, kad Europos šalys juos priimtų, bet kartu ir skatintų grįžti pasibaigus karui. Čia jiems gyventi gera, bet juk reikia atkurti Ukrainą“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar bendruomenė turi planą, kaip susigrąžinti išvykusius gyventojus, administracijos vadovė patvirtino, kad toks planas jau seniai parengtas.
„Taip, mes turime tokį planą. Jį parengėme jau seniai, prieš kokius trejus metus. Todėl laukiame deokupacijos ir grįžimo į savo žemę“, – sakė ji.
Rusai sunaikino miestą
Net jeigu karas baigtųsi šiandien, grįžti į Oleškus būtų labai sudėtinga. Miesto infrastruktūra beveik visiškai sunaikinta.
„Pirmiausia reikia viską išminuoti. Šiandien neturime nė vienos švietimo įstaigos, dujų skirstymo stoties, kelio ar elektros tiekimo stoties. Viską reikės atkurti iš naujo. Rusai sunaikino vieną gražiausių Ukrainos miestų“, – apgailestauja T. Hasanenko.
Tačiau bendruomenė jau rengiasi šiam darbui. Kartu su Chersono srities administracija parengtame atkūrimo plane numatyta, kaip turėtų būti atstatomos švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos įstaigos, kokių išteklių reikės grįžtantiems gyventojams.
„Planas labai didelis. Ten viskas apskaičiuota – kur bus švietimo įstaigos, socialinė pagalba, kokių medicinos priemonių reikės, kiek ir ko reikės atvežti, nes ten nieko nėra. Kiekvieną smulkmeną rengėme kartu su Chersono srities administracija ir į viską atsižvelgėme“, – pasakojo ji.
Pasak administracijos vadovės, planas nuolat atnaujinamas, nes per beveik penkerius karo metus padėtis bendruomenėje iš esmės pasikeitė.
Apie prezidento rinkimus: „Kaip galima balsuoti per apšaudymus?“
Paklausta, ar pritartų Ukrainos prezidento rinkimų rengimui, ji neabejoja, kad karo metu tai neįmanoma.
„Kaip galima surengti rinkimus per apšaudymus? O tuo, kad Rusija nutrauks apšaudymus, aš netikiu. Aš netikiu Rusija“, – atsakė ji.
Oleškų gyventojų likimas – ir Europos institucijų darbotvarkėje
Oleškų gyventojų padėtis pastarosiomis savaitėmis sulaukė didesnio tarptautinio dėmesio. Spalio pradžioje už pasirengimą krizėms ir jų valdymą atsakinga Europos Komisijos narė Hadja Lahbib paragino užtikrinti humanitarinės pagalbos patekimą į Oleškus ir sudaryti sąlygas saugiai gyventojų evakuacijai.
Spalio 13 dieną Briuselyje Ukrainos atstovai dar kartą kėlė šį klausimą susitikimuose su Europos Komisijos atstovais.
Rusija, kaip okupacinė valstybė, pagal tarptautinę humanitarinę teisę privalo užtikrinti civilių apsaugą ir sudaryti sąlygas humanitarinei pagalbai.
Tarptautinėms organizacijoms ir žurnalistams sudėtinga nepriklausomai patikrinti visas gyvenimo sąlygas okupuotame mieste. Todėl gyventojų skaičius, sunaikinimo mastas ir kitos konkrečios aplinkybės pateikiamos remiantis Oleškų administracijos vadovės liudijimu.
Briuselyje vykusi Europos regionų ir miestų savaitė subūrė Europos Sąjungos institucijų, miestų ir regionų atstovus. Tarp jų buvo ir Ukrainos savivaldybių vadovai, pasakoję apie karo padarinius, pasirengimą žiemai ir miestų atkūrimą.
Tačiau Oleškų vadovei šiandien svarbiausias ne miesto atstatymo planas, o galimybė išgelbėti tuos, kurie vis dar gyvena okupacijoje.
„Žmonės neišgyvens žiemos, jeigu jiems nebus suteiktas humanitarinis koridorius ir galimybė išeiti iš miesto. Jie pasmerkti“, – pergyvena Tetiana Hasanenko.
