Anot premjero, Ukraina ateinantiems 10 metų prašo tiek pinigų, kad iš jų būtų galima 40 metų mokėti vengrų pensijas arba 60 metų visas šeimos išmokas.
V.Orbanas tvirtina, kad kalbama apie „800 mlrd. dolerių, kuriuos Ukrainos premjerė nori gauti iš Briuselio, o jie nori gauti iš mūsų“.
Jis pažymėjo, kad šią savaitę įvykusiame vyriausybės posėdyje jis išgirdo ataskaitą apie tai, kaip žmonės Briuselyje planuoja paskirstyti minimus 800 mlrd. dolerių, o paskui juos „uždengti“.
„Rezultatas yra absoliučiai siaubingas. Briuselio dekretu bus panaikintos 13-oji ir 14-oji pensijos, panaikintos išmokos šeimai ir Vengrijos mokesčių mokėtojams bus įvestas progresinis pajamų mokestis. Visa tai skirta sumokėti už Ukrainos komunalines paslaugas“, – gąsdino V.Orbanas.
Premjeras pabrėžė, kad „vengrai viso šito neprašė“ ir pridūrė, kad ataskaita yra paviešinta, nes vengrų šeimos turi teisę žinoti, kokį planą rezga Briuselis.
„Balandį jie galės pasirinkti tarp kelio į Briuselį ir kelio į taiką“, – sakė jis, turėdamas omenyje šalyje vyksiančius rinkimus.
Anksčiau V.Orbanas informavo, kad Vengrijai nepavyko užsitikrinti finansinės paramos, kurios Budapeštas prašė iš Jungtinių Valstijų prieš 2026 m. rinkimus, ir pridūrė, kad derybos dėl galimos paramos tebevyksta.
Antiukrainietiški naratyvai silpsta
Naujienų agentūra „RBC“ atkreipė dėmesį, kad premjeras V.Orbanas prieš artėjančius rinkimus griebiasi tos pačios taktikos – „suvienyti“ tautą prieš jo paties sukurtą išorės priešą.
Pastebima, kad anksčiau šį vaidmenį atliko Sorosas, Europos Sąjunga ir migrantai, o dabar atėjo Ukrainos eilė.
Slovakijos žiniasklaidos monitoringo organizacijos „Memo 98“ vykdomasis direktorius Rasto Kuželis pažymėjo, kad viešuose V.Orbano pasisakymuose antiukrainietiška retorika išlieka, tačiau ji prarado didelę dalį savo veiksmingumo.
„Taip, antiukrainietiškos retorikos vis dar yra Orbano viešuose pareiškimuose, tačiau šiandien ji atrodo mažiau veiksminga nei anksčiau. Pagrindinė priežastis – blogėjanti Vengrijos ekonominė padėtis, kuri vis labiau užgožia užsienio politikos naratyvus“, – paaiškino analitikas.
„Nors karas Ukrainoje atliko svarbų vaidmenį formuojant „Fidesz" politinį naratyvą, atrodo, kad ekonominiai sunkumai riboja išorinio priešo įvaizdžio mobilizacinį potencialą“, – pridūrė R.Kuželis.
Kita vertus, jei Orbanas manys, kad antiukrainietiška retorika vėl pasitarnaus jo politiniams interesams, jis gali ją sustiprinti.
