Budapeštas neseniai apkaltino Kyjivą tyčia stabdant rusiškos naftos tiekimą per Ukrainos teritoriją einančiu naftotiekiu „Družba“.
Ukrainiečių pareigūnai kaltinimus neigė, nurodydami, kad Rusija buvo dronais atakavusi šį naftotiekį, kuriuo tiekiama nafta naftos perdirbimo gamykloms Vengrijoje ir Slovakijoje.
„Naftos blokada“
V. Orbanas – palankiausias Kremliui Europos Sąjungos (ES) lyderis – socialiniame tinkle teigė, kad Ukrainos vyriausybė naudoja „naftos blokadą“ siekdama daryti spaudimą Vengrijai.
Anot jo, vengrų nacionalinio saugumo tarnybos parodė, kad Ukraina „ruošiasi imtis tolesnių veiksmų, siekdama sutrikdyti Vengrijos energetikos sistemos veikimą“. Jis nepateikė jokių detalių ir įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius.
„Mes dislokuosime karius ir reikiamą įrangą atremti išpuolius šalia svarbiausių energetikos objektų, – sakė V. Orbanas. – Policija patruliuos padidintomis pajėgomis aplink nurodytas elektrines, skirstymo stotis ir valdymo centrus.“
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo karą prieš Ukrainą, beveik visos Europos šalys gerokai sumažino arba visiškai nutraukė Rusijos energijos importą.
Tačiau Vengrija ir Slovakija – ES ir NATO narės – išlaikė ir net padidino rusiškos naftos ir dujų importą. ES taip pat suteikė šioms dviem valstybėms laikinas išimtis, pagal kurias joms leidžiama toliau importuoti rusišką naftą.
Vengrija sekmadienį pagrasino blokuoti ES sutartą 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, o pirmadienį vetavo naujas ES sankcijas Rusijai dėl Ukrainos. V. Orbanas pažadėjo blokuoti bet kokias kitas ES paramos Ukrainai priemones, jei Kyjivas neatidarys naftotiekio.
Naftos tiekimas į Vengriją ir Slovakiją naftotiekiu „Družba“ nutrūko sausio 27 dieną.
Pasak Ukrainos pareigūnų, remontas yra pavojingas, o dujotiekis galės patikimai veikti tik tuo atveju, jei Rusija nustos taikytis į energetikos infrastruktūrą.
V. Orbanas taip pat trečiadienį įsakė uždrausti dronų operacijas Sabolčo–Satmaro–Berego apskrityje, kuri ribojasi su Ukraina.
Svarbūs rinkimai
V. Orbanas ne kartą kaltino Ukrainą šantažu, siekiant priversti jį atsisakyti antiukrainietiškų pozicijų, ir siekiu pakelti energijos kainas Vengrijoje likus vos kelioms savaitėms iki svarbių rinkimų.
V. Orbanas, kuris į premjero postą sugrįžo 2010-aisiais, balandžio 12 dieną vyksiančiuose rinkimuose susidurs su kol kas didžiausiu iššūkiu savo valdžiai.
Ilgiausiai pareigas einantis ES lyderis ir jo dešinioji partija „Fidesz“, kaip rodo dauguma nepriklausomų apklausų, atsilieka nuo staiga iškilusio centro dešinės politiko Peterio Magyaro.
V. Orbanas vykdo agresyvią žiniasklaidos kampaniją – jos metu Ukraina vaizduojama kaip egzistencinė grėsmė Vengrijai.
V. Orbano partija skleidė žinią, kad jei pralaimės rinkimus, opozicinė partija „Tisza“ įtrauks šalį į karą Ukrainoje, sužlugdys Vengriją ir leis jos jaunimui žūti fronto linijose.
