Jis vadovaus pirmajai koalicinei Ispanijos vyriausybei nuo šalies grįžimo prie demokratijos po diktatoriaus Francisco Franco mirties 1975 metais.
Diena anksčiau parlamentas nedidele balsų persvara patvirtino P.Sanchezą premjeru naujai kadencijai. Jo vadovaujamoje koalicinėje mažumos vyriausybėje kartu su socialistais dirbs kraštutinių kairiųjų partija „Mes galime“ („Podemos“).
Per televizijos tiesiogiai transliuotą ceremoniją iš Sarsuelos rūmų netoli Madrido P.Sanchezas prisiekė laikytis Konstitucijos. Priesaikai nebuvo panaudota Biblija arba kryžius – kaip ir 2018 metų birželį, kai jis pirmą kartą buvo prisaikdintas premjeru.
P.Sanchezo prisaikdinimas užbaigė beveik metus trukusią politinę aklavietę ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, kurioje šalis atsidūrė po aiškaus nugalėtojo neiškėlusių rinkimų praėjusių metų balandį ir lapkritį. Abejuose rinkimuose socialistai surinko daugiausiai balsų, tačiau neužsitikrino daugumos parlamente.
Dabar P.Sanchezo laukia užduotis suformuoti vyriausybę, kurios sudėtį, anot šaltinių partijoje, ketinama pristatyti ateinančią savaitę.
Per antradienio balsavimą smarkiai susiskaldžiusiame 350 vietų parlamente P.Sanchezas buvo patvirtintas premjeru itin menka balsų persvara.
Už jo paskyrimą balsavo 167 deputatai, 165 pasisakė prieš, o 18 katalonų ir baskų separatistų per balsavimą susilaikė.
Lapkritį vykę rinkimai susilpnino socialistų pozicijas. Kartu su „Mes galime“ partija parlamente turi 155 vietas. Iki daugumos koalicijai trūksta 21 vietos, todėl P.Sanchezui teko tartis dėl paramos su mažesnėmis regioninėmis frakcijomis.
Jam taip pat buvo būtina užsitikrinti, kad katalonų ir baskų separatistų partijų deputatai per balsavimą susilaikytų. Šis žingsnis sulaukė piktos reakcijos iš dešiniojo sparno Liaudies partijos (PP), centro dešiniųjų partijos „Piliečiai“ („Ciudadanos“) ir ultradešiniųjų politinės jėgos „Vox“.
P.Sanchezas pirmą kartą prie vyriausybės vairo stojo 2018 metų birželį, kai per balsavimą dėl nepasitikėjimo iš posto buvo nuverstas tuometinis PP premjeras Mariano Rajoy.
Naujoji koalicija žada kelti mokesčius turtingiesiems, padidinti minimalų darbo užmokestį ir atšaukti kontroversišką 2012 metų darbo rinkos įstatymų reformą.
Jo naujos vyriausybės lauks nelengvas uždavinys užbaigti užsitęsusį politinio nestabilumo laikotarpį, prasidėjusį po 2015 metų gruodžio rinkimų, per kuriuos iškilo „Piliečiai“ ir „Mes galime“.
Iki 2015 metų Ispanijoje veikė dvipartinė sistema, kai kelis dešimtmečius šalį pasikeisdamos valdė Socialistų partija ir PP. Naujų politinių jėgų iškilimas lėmė labiau susiskaldžiusį parlamentą ir sunkesnį vyriausybės formavimo procesą.
Su 155 vietomis parlamente vyriausybei bus nelengva prastumti įstatymus. Pirmasis jos laukiantis iššūkis – vėluojantis valstybės biudžeto priėmimas. Tai opus klausimas, tapęs viena iš P.Sanchezo pirmosios vyriausybės žlugimo priežasčių.
Naujoji koalicija žada kelti mokesčius turtingiesiems, padidinti minimalų darbo užmokestį ir atšaukti kontroversišką 2012 metų darbo rinkos įstatymų reformą.
Verslo asociacija CEOE perspėjo, kad vyriausybės ekonomikos programa yra „artima populizmui“ ir darys „labai neigiamą“ poveikį darbo vietų kūrimui šalyje.
