Sekite 15min Google
Vokietijos federalinė prokuratūra nenurodė, su kuria užsienio valstybe tai susiję. Tačiau, leidinio „Der Spiegel“ duomenimis, tyrėjai aiškinasi galimus A. Hanningo ryšius su Azerbaidžano žvalgybos pareigūnu bei tai, ar jis, naudodamasis įslaptinta informacija, rengė šiam pareigūnui analitinę medžiagą.
A. Hanningas taip pat daugelį metų buvo Vokietijos ir Azerbaidžano forumo valdybos narys, rašo Azerbaidžano naujienų portalas „Jam News“.
Sučiupo ir štabo vadovą
80-metis A. Hanningas, nuo 1998 iki 2005 m. vadovavęs Vokietijos federalinei žvalgybos tarnybai (BND), buvo sulaikytas spalio 6 d. Vykdant tą patį tyrimą suimtas ir buvęs jo štabo vadovas Manfredas D.
Federalinės prokuratūros teigimu, A. Hanningas pagrįstai įtariamas šnipinėjimu, susijusiu su valstybės išdavyste, valstybės paslaptį sudarančios informacijos gavimu, pasikėsinimu išduoti valstybę ir veikimu kaip užsienio žvalgybos agentas. Manfredas D. įtariamas pasikėsinimu įvykdyti valstybės išdavystę bei padėjimu šnipinėti.
Tyrimas tęsiamas, o teismas kaltinimų iš esmės dar nenagrinėjo. Galutinis teismo sprendimas A. Hanningo byloje dar nepriimtas.
Kas žinoma
15min primena, kad su abiem vyrais susijusiose patalpose atliekamos kratos keliose vietose, įskaitant sostinę Berlyną.
Prokurorai teigia, kad Manfredas D. 2012–2026 metais taip pat ėjo A. Hanningo įpėdinių administracijos vadovo pareigas ir pasinaudojo šia padėtimi, kad gautų prieigą prie konfidencialios informacijos, kurią vėliau už atlygį perdavė A. Hanningui.
„Dabartiniai duomenys rodo, kad bėgant metams Manfredas D. pateikė A. Hanningui apie 2 tūkst. dokumentų, kurių daugelyje buvo įslaptintos informacijos, skirtos naudoti tik Federalinės žvalgybos tarnybos vidaus reikmėms“, – teigia prokurorai.
Jų teigimu, „vieną kartą Hanningas pasinaudojo įslaptinta žvalgybos informacija (...), kad parengtų analizę užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnui“, nors nėra aišku, ar „medžiaga pasiekė numatytą gavėją“.
Informacija apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę
A. Hanningas taip pat kaltinamas kelerius metus palaikęs „glaudžius ryšius su kitos užsienio žvalgybos tarnybos atstovu, kuriam perdavė politinę informaciją, iš dalies paremtą Manfredo D. pateikta medžiaga“.
Transliuotojo ARD teigimu, Manfredo D. perduotoje informacijoje buvo medžiagos apie Irano branduolinę programą ir Rusijos kariuomenę.
ARD citavo saugumo šaltinius, teigiančius, kad dalis informacijos gauta iš užsienio partnerių žvalgybos agentūrų.
Vokietijos parlamento žvalgybos priežiūros komiteto pirmininkas Marcas Henrichmannas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Berlynas „netoleruos paslapčių išdavystės“.
„Kiekvienas, susidėjęs su mūsų liberalios demokratijos priešais, bus išaiškintas“, – teigė jis ir pridūrė, kad įtariamas A. Hanningo elgesys reikštų „tarnybinių pareigų pamynimą“.
Įtarimai A. Hanningui iškilo į viešumą tiriant kepsnių restoranų tinklo paveldėtojos Christinos Block bylą, kuri šiuo metu teisiama už savo dviejų vaikų pagrobimo užsakymą.
Šioje byloje A. Hanningas ir į pensiją išėjęs policijos pareigūnas kaltinami paėmę iš Ch. Block daugiau nei 100 tūkst. eurų atlygį mainais už vaikų sugrąžinimą iš Danijos, kur jie gyveno su buvusiu moters vyru.
Atliekant šį tyrimą, 2025-ųjų rugsėjį A. Hanningo nuosavybėje buvo atlikta krata, atvedusi prie dabartinio tyrimo.
