57-erių metų S.Kisliakas taip pat atstovavo Rusijai vadinamajame šešete, kuris siekia išspręsti klausimą dėl Irano branduolinių ambicijų.
Prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė atitinkamą įsaką liepos 26 dieną, bet URM tinklalapyje jis pasirodė tik po trijų dienų.
Ankstesnis ambasadorius Jurijus Ušakovas bus vyriausybės administracijos vadovo pavaduotojas, tai yra faktiškai asmeninis ministro pirmininko Vladimiro Putino užsienio politikos patarėjas.
Kai kurių apžvalgininkų nuomone, J.Ušakovo paskyrimas turėtų laiduoti V.Putinui didesnį vaidmenį formuojant šalies užsienio politiką.
S.Kisliakas diplomatinėje tarnyboje dirba nuo 1977 metų. Tarp kitų šalių jis dirbo ir Jungtinėse Valstijose, o 1998-2003 metais buvo ambasadorius Belgijoje ir Rusijos atstovas prie NATO.
Pastaruosius penkerius metus jis kuravo Užsienio reikalų ministerijoje santykius su Amerikos žemyno valstybėmis, ginkluotės kontrolės ir Rusijos narystės Didžiajame aštuonete (G-8) klausimus.
S.Kisliakas neretai pristatydavo oficialią Maskvos poziciją dėl priešraketinės gynybos problemos.
Pastarasis viešas jo pareiškimas buvo šių metų liepos 14 dieną, kai jis patikino, kad „prekybos su Čekija ar bet kuria kita mūsų tradicine partnere šioje srityje reikalai niekaip nesusiję su JAV PRG trečiojo pozicinio rajono dislokavimo Europoje problemos sprendimu“.
Atsižvelgiant į S.Kisliako profesinę specializaciją ir tai, jog jo pirmtakas išdirbo Vašingtone ištisus devynerius metus, dauguma stebėtojų linkę manyti, kad ambasadoriaus pakeitimas yra darbinis, ir nelaukia iš jo permainų Rusijos ir JAV santykiuose.
Tačiau Maskvos Carmegie centro ekspertas Andrejus Riabovas įžvelgia D.Medvedevo sprendime dėl personalo tam tikrą politinę prasmę.
„Žinoma, kad Ušakovas apskritai yra labai griežtų požiūrių šalininkas. O reikia atsižvelgti, kad Jungtinėse Valstijose visiškai netrukus pasikeis valdžia. Kisliakas vis dėlto yra lankstesnis diplomatas“, – pareiškė jis interviu tinklalapiui gazeta.ru.
Savo ruožtu fondo „Politika“ prezidentas Viačeslavas Nikonovas pažymėjo, kad S.Kisliakas, skirtingai nei jo pirmtakas, „nebijo viešumo“.
