„Sprogdintojas mirtininkas susisprogdino, vos tik jį sučiupo policijos pareigūnai, patruliavę prie šventyklos; žuvo 18 žmonių, iš jų – trys jaunesni nei 12 metų vaikai ir du policininkai; sužeisti dar mažiausiai 27 žmonės, iš jų 14 – sunkiai“, – naujienų agentūrą AFP informavo provincijos vidaus reikalų sekretorius Akbaras Harifalas.
Pasak jo, sunkiai sužeisti asmenys buvo nuskraidinti į pietinę Sindo provinciją, nes Beludžistane nėra tinkamų medicinos įstaigų.
Sprogimas prie šventyklos sukėlė paniką: maldininkai ėmė klykti ir išsibėgiojo skirtingomis kryptimis, AFP pasakojo nelaimės vietoje buvę pareigūnai. Žuvusiųjų kūnai ir sužeistieji gulėjo kraujo klane.
„Mirtininkas sprogdintojas detonavo (sprogmenis) prie šventyklos tuo metu, kai joje buvo daugybė žmonių“, atėjusių į religinę šventę, sakė vyresnysis vietos administracijos pareigūnas Asadas Kakaras.
Tiek sunitai, tiek šiitai kasdien lankosi toje šventykloje, o per šventes maldininkų itin padaugėja.
2005 metais prie tos pačios šventyklos buvo panašus išpuolis; tąkart žuvo 35 žmonės.
Vietos vyresnysis policijos pareigūnas Muhammadas Iqbalas taip pat patvirtino, kad prie tos šventyklos buvo incidentas, nusinešęs keliolika gyvybių.
Beludžistano vyriausybės atstovas Anwaras ul Haqas Kakaras sakė, kad „gavome patvirtintų pranešimų, kad tai buvo mirtininko ataka“.
Kol kas atsakomybės už šią ataką niekas neprisiėmė, tačiau islamistų kovotojai ir separatistai dažnai taikosi į šiitų musulmonų mažumos atstovus bei saugumo pareigūnus šventyklose.
Pakistanas šimtmečius buvo sūfizmo – asketinės mistinės islamo atšakos – žemė. Klajojantys sūfijai XIII amžiuje padėjo skleisti islamą visame Indijos subkontinente.
Sūfijai tiki šventaisiais, kurie gali tiesiogiai užtarti juos prieš Dievą. Jie neturi hierarchijos ar organizacijos ir dvasinio bendravimo siekia per muziką ir šokį šventųjų šventovėse.
Manoma, kad sūfizmo sekėjų Pakistane vis dar yra keli milijonai, nors pastaraisiais dešimtmečiais viršų paėmė konservatyvesnės islamo versijos.
