V.Zelenskis kartojo, kad Krymas ir Donbasas – Ukrainos. Kad rinkimai vadinamosiose liaudies respublikose nebus įmanomi tol, kol iš regiono nebus išvestos visos užsienio pajėgos ir kol ukrainiečiams nebus grąžinta pasienio su Rusija kontrolė.
V.Putinas, su tuo nesutikęs, nė nepakeldamas akių nuo lapelio irgi kartojo, kad Ukrainai būtina federalizacija.
Abu jie susitiko pirmą kartą ir, akivaizdu, progreso siekiant užbaigti karą Rytų Ukrainoje nepasiekė – nors susitikimo šeimininkas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo apie pažangą.
Daug kalbų, mažai turinio
Aišku, apie kelias „deeskalavimo priemones“ – dar vieno pajėgų atitraukimo ir dar vieno apsikeitimo belaisviais – kalbėti galima. Vis dėlto ir šias priemones įmanoma vertinti nevienodai.
Tarkime, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius feisbuke parašė manantis, kad susitikimas Paryžiuje baigėsi visiškai be jokių rezultatų.
„Kad būtų pasiektas susitarimas dėl apsikeitimo belaisviais, Normandijos formato susitikimas nereikalingas – tai įmanoma suderinti daug žemesniu nei prezidentų lygiu. <...>
Svarbiausiais klausimais net viešai pakartoti kardinalūs ir kol kas visiškai nesutaikomi nesutarimai“, – tvirtino M.Laurinavičius.
Jam antrino dienraščio „Financial Times“ biuro Maskvoje vadovas Henry Foy, pabrėžęs, kad sutarimai siekti paliaubų toli gražu neprilygsta politiniam konflikto sprendiniui: „Paryžiuje daug kalbėta, bet mažai pasakyta – senas, neveikusias paliaubas pakeis naujos.“
V.Zelenskis: paliaubos per pastaruosius 5-6 metus buvo skelbtos 20 kartų, bet tuos pačius 20 kartų jos buvo pažeistos.
Ir pats V.Zelenskis atvirai pripažino, kad tikėjosi daugiau, nors Normandijos ketverto formatu derybos vyko po trejų metų pertraukos: „Buvo išspręsta daug klausimų, o kolegos sakė, kad tai yra labai geras rezultatas pirmajam susitikimui.
Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų. Paliaubos per pastaruosius 5-6 metus buvo skelbtos 20 kartų, bet tuos pačius 20 kartų jos buvo pažeistos.“
Ukrainos pilietinės visuomenės tyrimų centro analitikė Marija Kučerenko taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo susitarta dėl sunkiosios artilerijos atitraukimo nuo kontaktinės linijos: „Rusijos Federacijai tai nenaudinga – kad ir ką sakytų Putinas.“
Rinkimai ir sienos kontrolė – kas pirmiau?
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala savo ruožtu atkreipė dėmesį į tai, kad sutarta surengti dar vieną analogišką keturšalį susitikimą per keturis artimiausius mėnesius. Kitų analitikų manymu, tai geras ženklas.
„Manau, kad tai buvo kokybiškas pirmas bandymas atnaujinti taikos paieškas.
Juk dabar vyksta procesas, kuris anksčiau buvo įšalęs. Zelenskiui apsikeitimas kaliniais bus labai svarbus, nes jis turės ką parodyti namuose, be to, bus dar vienas susitikimas“, – parašė „Business New Europe“ vadovas Benas Aris.
O vienas geriausių Rusijos ekspertų Markas Galeotti pridūrė: „Sutinku. Nebuvo jokios dramatiško proveržio tikimybės, tačiau reikšmingesnio dialogo pradžia – reikalingas pirmas žingsnis.“
„Dabar reikia toliau labai sunkiai dirbti – dėl to nėra jokių klausimų. Bet vėl yra postūmis, yra judėjimas“, – optimizmo stengėsi įžvelgti A.Merkel.
Dar vienas būrys analitikų teigė, kad V.Zelenskis į Paryžių išsikėlęs tikslą susitarti būtent tik dėl apsikeitimo kaliniais ir dėl „tikrų paliaubų“.
Tai komunikate ir įrašyta, o dėl rinkimų apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose ar dėl užsienio pajėgų patraukimo susitarti nė nesitikėta. Beje, apie tai per diskusijas net nekalbėta.
Galbūt bus bandoma po keturių mėnesių, bet V.Zelenskis neturėtų nusileisti Rusijos reikalavimui, kad Ukraina pasienio su Rusija kontrolę turėtų atgauti tik po rinkimų separatistų užimtuose regionuose, kai šiems būtų suteiktas autonominis statusas.
Kijevas kartoja, kad su rinkimais sutiks tik tada, kai ukrainiečiai kontroliuos šalies sieną. V.Zelenskis, kaip pabrėžė M.Laurinavičius, ir negali elgtis kitaip – valstybės viduje jam daromas didelis spaudimas.
„Zelenskis, net jei kažkas baiminosi kokių nors esminių jo nuolaidų, paprasčiausiai neturi manevro laisvės. Net pačiame Paryžiuje, pasibaigus susitikimui, Zelenskis vos ne daugiausiai dėmesio skyrė tam, su kuo jis niekada nesutiks“, – teigė analitikas.
Beje, pažanga dėl rinkimų Donecko ir Luhanske menkai tikėtina ir per naują susitikimą – ir net Rusijai stebuklingai sutikus pirmiausia grąžinti sienos kontrolę Ukrainai.
Mat V.Zelenskis pats pabrėžė, kad rinkimai Donbase įmanomi tik pagal Ukrainos įstatymus ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos standartus.
Kaip pažymėjo Rusijos dienraštis „Kommersant“, su tuo nesutiks separatistų vadeivos Donecke ir Luhanske. Pastariesiems, visiškai priklausomiems nuo Maskvos, labai nepalanku tai, kad Ukrainoje pagal konstituciją regionų vadovus – gubernatorius – skiria šalies prezidentas.
Ar netrūksta JAV dėmesio?
„Nežinau, kas ką įveikė, – po susitikimo ramiai pareiškė V.Zelenskis, iš Kijevo į Paryžių atsivežęs protestuotojų raginimus „nekapituliuoti“. – Manau, kad reiktų būti diplomatiškiems, nes ką tik pradėjome kalbėtis. Sakykime, kad kol kas – lygiosios.“
Rankos V.Putinui jis nespaudė, per spaudos konferenciją į jį tiesiai nesikreipė, per pačias derybas sėdėjo kitoje stalo pusėje. Bet abu prezidentai po susitikimo sutiko, kad įšalas dvišaliuose santykiuose tirpsta.
Net kai kurių rusų analitikų vertinimai dar prieš susitikimą krypo į V.Zelenskio pusę – daug kas rašė apie pastebimą jo jaunatviškumą, žaismingumą.
Simboliška ir tai, kad į susitikimą Eliziejaus Rūmuose V.Putinas atvyko specialiai jam pagamintu rusišku šarvuotu limuzinu „Aurus“, primenančiu katafalką, o V.Zelenskis įsėdo į kuklų pilką miniveną „Renault“.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje toks kontrastas pateikiamas kaip Kremliaus galios ženklas, bet kitur V.Zelenskis kaip tik palankiai vadinamas lyderiu „arčiau žemės“
Kas dėl vakariečių, savaime suprantama, kad Normandijos ketverto formate JAV vietos nėra – Kijevas ir Vašingtonas neseniai siūlė išplėsti derybose dalyvaujančių šalių skaičių, bet Rusija pasipriešino.
JAV trumpais pranešimais išsako paramą Ukrainai, tačiau akivaizdu, kad prezidento Donaldo Trumpo administracijai Kijevas labiau rūpi kaip įrankis ar atpirkimo ožys.
D.Trumpui įsisukus į apkaltos procesą, Vašingtone respublikonai svaidosi nepagrįstais kaltinimais Ukrainai kišusis į 2016-ųjų prezidento rinkimus. Negana to, neseniai atsistatydino JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris.
Kaip pastebėjo Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris, mažesnis JAV dėmesys Ukrainai dar prieš pirmadienio diskusijas Paryžiuje atsispindėjo NATO šalių lyderių susitikimo deklaracijoje.
„Išties neįtikėtinas NATO sprendimas net nepaminėti Sakartvelo ir Ukrainos susitikimo Londone deklaracijoje nesulaukė daug dėmesio tarptautinėje erdvėje. Esu tikras, kad Maskva tai pastebėjo“, – tviteryje parašė W.Ischingeris.
-
Buvęs Ukrainos prezidentas P.Porošenka įspėja V.Zelenskį nepasitikėti V.Putinu
-
Vokietijos URM vadovas giria V.Zelenskį, ragina Maskvą būti pasirengusią susitarti
-
Derybose dėl taikos Donbase nesitikima nei Kijevo nuolaidų, nei proveržio
-
Politologai apie Normandijos susitikimą: geopolitinis lūžis neįvyko
