Apie šimto šalių lyderiai susirinko į iki šiol didžiausią pasitarimą dėl klimato kaitos prieš gruodį Kopenhagoje vyksiančią svarbią konferenciją, kurioje tikimasi susitarti dėl dokumento, pakeisiančio istorinį Kioto protokolą.
„Nesugebėjimas pasiekti plataus susitarimo Kopenhagoje būtų morališkai nepateisinamas, ekonomiškai trumparegiškas ir politiškai neprotingas“, – pasitarimo dalyvius perspėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Jis pabrėžė, kad, JT mokslininkų blogiausiomis prognozėmis, pasauliui liko vos dešimtmetis, per kurį dar būtų įmanoma sustabdyti klimato pokyčius, keliančius pavojų rūšims ir didinančius gamtos katastrofų mastą.
Kinijos prezidentas Hu Jintao svarbiame pranešime pažadėjo, kad didžiausia pasaulyje besivystanti ekonomika į aplinką išleis mažiau anglies dvideginio, kuris laikomos vienu pagrindinių pasaulinio klimato šiltėjimą lemiančių veiksnių.
Tačiau H.Jintao nepateikė jokių skaičių ir sakė, kad anglies dvideginio išmetalų apribojimai bus susieti su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP). Tokiu būdu prezidentas pabrėžė, kad Kinija ketina išlaikyti spartų ekonomikos augimą.
„Palyginti su 2005 metų lygiu, iki 2020 metų smarkiai sumažinsime anglies dvideginio emisiją, susiedami ją su BVP“, – sakė Kinijos lyderis.
Jis pridūrė, kad Pekinas šio tikslo sieks aktyviai plėtodamas branduolinę energetiką ir naudodamas atsinaujinančius energijos šaltinius. Kinija planuoja didinti miškų plotus, taip pat siekti, kad iki 2020 metų iškastinio kuro nenaudojanti energijos gamyba sudarytų 15 procentų.
Išsivysčiusios šalys atsargiai vertino šią kalbą. Jos tikisi, kad Kinija žengs į priekį šioje srityje, tačiau laukia išsamesnės statistikos.
JAV specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais Toddas Sternas sakė, kad Kinijos prezidento pranešimas „galbūt yra geras, tačiau viskas priklauso nuo (mažinimo) apimčių".
Likus nedaug laiko iki konferencijos Kopenhagoje Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlė lapkritį surengti 20 daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką išleidžiančių šalių lyderių susitikimą, kuriame būtų parengtas naujosios sutarties projektas.
Kiekvienas iš mūsų privalo daryti tai, ką galime ir kada galime, kad mūsų ekonomikos augtų nesukeldamos pavojaus mūsų planetai. Privalome tai daryti visi kartu.
B.Obama, kuris iš esmės pakeitė JAV politiką savo ryžtu kovoti su klimato pokyčiais, pirmą kartą per devynis mėnesius trukusią savo kadenciją iš JT tribūnos paskelbė, kad ši programa yra svarbiausias prioritetas.
Tačiau JAV prezidentas perspėjo apie laukiantį sunkų kelią, nes pasaulis atsigauna po didžiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius ekonomikos krizės.
„Savo sostinėse visi susidursime su abejonėmis ir sunkumais, kai mėginsime siekti klimato kaitos (problemos) ilgalaikio sprendimo, – sakė B.Obama. – Nepatogumai nepateisina neveiklumo. Privalome neleisti, kad tobulybės siekis taptų pažangos priešu. Kiekvienas iš mūsų privalo daryti tai, ką galime ir kada galime, kad mūsų ekonomikos augtų nesukeldamos pavojaus mūsų planetai. Privalome tai daryti visi kartu."
B.Obamai tapus prezidentu JAV Atstovų rūmai pirmą kartą patvirtino privalomus JAV anglies išmetalų apribojimus. Tačiau šis sprendimas buvo priimtas tik nedidele persvara, o jį dar turės patvirtinti Senatas.
Iš išsivysčiusių šalių ryžtingiausią žingsnį žengė naujasis Japonijos premjeras Yukio Hatoyama, kuris per šį susitikimą pirmąkart pasirodė tarptautinėje scenoje ir pažadėjo įvesti gerokai griežtesnius išmetalų apribojimus antrojoje didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
Y.Hatoyama pakartojo savo rinkimų kampanijos pažadus iki 2020 metų 25 proc. sumažinti išmetalų kiekį, palyginti su 1990 metų lygiu, nors ankstesnė konservatyvi Vyriausybė žadėjo mažinti emisiją 8 procentais. Japonijos premjeras taip pat pažadėjo didinti pagalbą besivystančioms šalims.
Buvęs JAV viceprezidentas ir gamtosaugos aktyvistas Alas Gore'as Y.Hatoyamos pareiškimą pavadino stulbinamu. Jis taip pat mano, kad Kinija gali imtis ryžtingesnių veiksmų, jeigu derybos Kopenhagoje bus sėkmingos.
„Manau, su Kinija taurė taptų puspilnė“, – sakė A.Gore'as.
Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas taip pat optimistiškai vertino Japonijos ir Kinijos pareiškimus, tačiau sakė, kad turtingosios ir besivystančios šalys dar turi susitarti dėl „didžiojo sandorio", pagal kurį atsakomybę pasidalytų visos šio dialogo dalyvės.
„Aišku, kad išsivysčiusios ir besivystančios šalys tvirtai palaiko šios sutarties sudarymą. Atėjo laikas baigti kaltinimo žaidimą“, – K.Ruddas sakė žurnalistams.
Kita vertus, Indijos vandenyne esančio Maldyvų salyno prezidentas Mohamedas Nasheedas, kuris baiminasi, jog kylant vandenyno lygiui jo šalis bus užtvindyta, pranašavo, kad pasaulio lyderiai greitai užmirš klimato pokyčių problemą, kai tik išvyks iš Niujorko.
„Pasibaigus retorikai ir išsiskirsčius delegatams simpatijos išblės, pasipiktinimas atlėgs, o pasaulis gyvens kaip anksčiau“, – sakė jis.
„Po kelių mėnesių grįšime ir pakartosime šią apgaulę“, – pridūrė M.Nasheedas.
