Pasaulio reakcija: J.Bidenas Xi Jinpingui išdėstė „pasekmes“, jei Kinija remtų Rusijos karą

Penktadienį JAV Prekybos departamento paskelbtame sąraše viešai nurodyti į sankcijas pakliuvę komerciniai ir privatūs orlaiviai. 

Kaip skelbia BBC, į sąrašą įtraukti Rusijos oro transporto bendrovių, įskaitant „Aeroflot“, naudojami orlaiviai. Dauguma jų – „Boeing“ lėktuvai, tačiau į sąrašą įtrauktas ir „Gulfstream“ privatus lėktuvas, priklausantis dabartiniam futbolo klubo „Chelsea“ savininkui Romanui Abramovičiui.

„Scanpix“/AP nuotr./Romanas Abramovičius

Administracija teigia, kad už šių orlaivių aptarnavimą bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant Rusiją, gali būti skiriamos didelės baudos ir galimas laisvės atėmimas.

ES svarsto galimybę įsteigti solidarumo fondą Ukrainai, kuris padėtų teikti pagrindines paslaugas šalyje ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius, penktadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

„Fondas suteiktų likvidumo nuolatinei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų laisvos ir demokratinės Ukrainos atstatymo pagrindu, kai karo veiksmai bus nutraukti“, – sakė Ch.Michelis.

Vienas ES pareigūnas agentūrai „Reuters“ sakė, kad fondo sukūrimas bus aptartas kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime. Rusijos invazija atkirto Ukrainą nuo tarptautinių finansų rinkų, o fondas galėtų užtikrinti likvidumą, kurio reikia vyriausybės tarnyboms išlaikyti, gynybos pastangoms tęsti ir pagrindinėms paslaugoms teikti, pranešė „Reuters“.

Pasaulio maisto programos (WFP – World Food Programme) pareigūnas penktadienį pareiškė, kad maisto tiekimo grandinės Ukrainoje žlunga, nes pagrindinė infrastruktūra, pavyzdžiui, tiltai ir geležinkeliai, sugriauti bombų, o daugelis maisto prekių parduotuvių ir sandėlių tušti.

Jakobas Kernas, WFP nepaprastųjų situacijų koordinatorius krizės Ukrainoje klausimais, išreiškė susirūpinimą dėl padėties „apsuptuose miestuose“, pavyzdžiui, Mariupolyje, sakydamas, kad baigiasi maisto ir vandens atsargos ir kad pagalbos konvojus ten negali įvažiuoti.

„Šalies maisto tiekimo grandinė žlunga. Prekių judėjimas sulėtėjo dėl nesaugumo ir vairuotojų nenoro“, – agentūra „Reuters“ cituoja J.Kerną, kalbėjusį per vaizdo ryšį iš Krokuvos (Lenkija) Ženevoje vykusios spaudos konferencijos metu.

„Ukrainos viduje mūsų darbas iš esmės yra pakeisti nutrūkusias komercines maisto tiekimo grandines“, – pridūrė WFP pareigūnas, apibūdindamas tai kaip „milžinišką užduotį“.

„Pasaulinėms maisto kainoms pasiekus rekordines aukštumas, WFP taip pat nerimauja dėl Ukrainos krizės poveikio pasauliniam aprūpinimui maistu, ypač karštuose bado taškuose“, – sakė jis, įspėdamas apie „papildomą badą“ kitose vietovėse, pavyzdžiui, Jemene ir Libane, kurios labai priklauso nuo Ukrainos importo.

Penktadienį ryte Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas, telefonu kalbėdamas su V.Zelenskiu, pažadėjo dėti daugiau pastangų, kad pagelbėtų Ukrainai, rašo BBC. Jis taip pat pažadėjo palaikyti Ukrainą tuo metu, kai jos žmonės „taip drąsiai kovoja su tokiu siaubu“. 

„Žinome, kad turime padaryti daugiau, kad padėtume. Pažadu, kad mes tai padarysime“, – V.Zelenskiui sakė JK premjeras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Kalbėdamas Škotijos konservatorių konferencijoje Aberdyne jis sakė perdavęs Ukrainos prezidentui, jog žino, kad Ukraina kovoja „ne tik už jūsų gyvybes ir namus, bet ir už pačią demokratiją ir laisvę“.

Buvęs ministras pirmininkas Davidas Cameronas sunkvežimiu į Lenkiją gabena paramą pabėgėliams iš Ukrainos.

JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield penktadienį dar kartą pasmerkė Rusijos bandymus meluoti apie įtarimus dėl biologinio ginklo Ukrainoje. 

„Kaip sakiau prieš savaitę, Ukraina neturi biologinio ginklo programos. Ukrainoje nėra jokių biologinio ginklo laboratorijų – nei prie Rusijos sienos, nei kur nors kitur. Yra tik visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, kurias išdidžiai, sakau išdidžiai, remia ir pripažįsta JAV vyriausybė, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitos vyriausybės bei tarptautinės institucijos“, – CNN cituoja Thomas-Greenfield pareiškimą JT Saugumo Tarybai. 

Ukrainos ir JAV pareigūnai ne kartą paneigė teiginius apie JAV remiamas biologines programas Ukrainoje. 

Penktadienio neeilinę sesiją sušaukė Rusija po to, kai ketvirtadienį paskelbė, kad nerengs balsavimo dėl savo humanitarinės rezoliucijos projekto dėl Ukrainos. 

Ambasadorė pabrėžė, kad „būtent Rusija turi gerai dokumentais pagrįstą cheminių ginklų naudojimo istoriją“ ir kad penktadienio posėdis yra „jų izoliacijos šioje Taryboje ir pasaulinėje arenoje rezultatas.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per daugiau nei valandą trukusį pokalbį su Rusijos kolega V.Putinu išreiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl Ukrainos Mariupolio likimo ir paragino „nutraukti apgultį bei užtikrinti humanitarinę prieigą“ prie miesto.

E.Macronas „dar kartą pareikalavo nedelsiant laikytis paliaubų“ Ukrainoje, pranešė E.Macrono biuras.

„Scanpix“/AP nuotr./Emmanuelis Macronas

Jiedu jau ne kartą kalbėjosi telefonu nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš tris savaites.

Tuo metu Kremlius pranešė, kad kalbėdamas su E.Macronu V.Putinas apkaltino Kyjivą dėl „karo nusikaltimų“ ir tvirtino, jog Maskva daro „viską, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių žūčių Ukrainoje.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Penktadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas Bulgarijoje susitiko su JAV ir NATO kariais ir pasakė jiems, kad mokydamiesi kartu jie kuria „pasitikėjimą“, rašo CNN.

Bulgarijoje esantys JAV kariai yra JAV karių dislokavimo dalis, kuria siekiama sustiprinti Jungtinių Valstijų įsipareigojimą NATO aljansui ir sustiprinti rytinį flangą. 

Kartu su L.Austinu keliaujantys žurnalistai trumpai pakalbino Bulgarijoje dislokuotą kariuomenės majorą iš jo bazės Rosenberge, Vokietijoje. 

„Mūsų misija čia su 2-uoju kavalerijos pulku yra sustiprinti mūsų NATO sąjungininkus pietrytiniame NATO flange, taip pat kartu su jais treniruotis, siekiant užtikrinti mūsų sąjungininkus dėl JAV įsipareigojimų NATO“, – sakė majoras Ryanas Mannina. 

Pasak jo, pagrindinis JAV karių dislokavimo tikslas – bendradarbiauti su Bulgarijos sausumos pajėgomis. Jis pridūrė, kad JAV kariai ten dalyvauja „NATO pastangose sukurti tarptautinę kovinę grupę čia, Bulgarijoje“.

Baltijos valstybės reikalauja Rusijos atsakomybės už jos vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, iš tarptautinės bendrijos tikisi dėmesio tragiškai humanitarinei situacijai šalyje.

Šią savaitę Lietuva, Latvija ir Estija išplatino du bendrus pareiškimus Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai dėl Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Šiuose pareiškimuose reikalaujama užtikrinti, kad Rusija ir visi šios šalies atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už „grubius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir karo nusikaltimus Ukrainoje“.

Taip pat pareiškimuose raginama siekti efektyvesnio tarptautinės bendruomenės veikimo užtikrinant civilių apsaugą karo zonose ir atliepiant nuolat augančius humanitarinės pagalbos poreikius šalyje.

Pareiškime, išplatintame po kovo 14 dieną vykusio Saugumo Tarybos posėdžio, skirto JT bendradarbiavimui su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) aptarti, akcentuota Baltijos šalių parama ESBO pirmininkei Lenkijai.

Pareiškimu pasveikintas 45 šalių, tarp jų – Lietuvos, sprendimas inicijuoti Maskvos mechanizmą, kuriuo siekiama nepriklausomo Rusijos vykdomų galimų žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, taip pat galimų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui įvertinimo Rusijai kartu su Baltarusija.

Po kovo 17 dieną vykusio Saugumo Tarybos posėdžio, skirto humanitarinei padėčiai Ukrainoje, Lietuva, Latvija ir Estija pasmerkė „sistemingas ir tikslines Rusijos vykdomas atakas prieš civilius gyventojus Ukrainoje“.

Pareiškime taip pat apgailestaujama, kad Rusija „siekia blokuoti Saugumo Tarybas pastangas užtikrinti civilių apsaugą ir netrukdomą humanitarinės pagalbos teikimą tiek Ukrainoje, tiek kitose konfliktinėse situacijose, pavyzdžiui, Sirijoje“.

Pakartoti Baltijos šalių reikalavimai tarptautinei bendruomenei siekti nedelsiant užtikrinti visų civilių gyventojų Ukrainoje apsaugą, sudaryti sąlygas saugiems humanitariniams koridoriams asmenims, siekiantiems palikti karo zoną ir netrukdomam humanitarinės pagalbos teikimui.