Pasaulio reakcija: kyla nerimas dėl galimo Kinijos vaidmens invazijoje, J.Bidenas dalyvaus ES viršūnių susitikime

Nepriklausoma Ukraina egzistuos „daug ilgiau“ nei Vladimiras Putinas, interviu CNN sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Vienaip ar kitaip, Ukraina bus, o Putino kažkuriuo metu nebebus“, – kalbėjo A.Blinkenas.

Jis pridėjo, kad JAV šiuo metu stengiasi užkirsti kelią Rusijos vykdomai invazijai į Ukrainą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu

Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Lenkijos vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad NATO Ukrainoje turėtų įgyvendinti taikos palaikymo misiją.

„Manau, kad tam tikri priimti principai turi būti pakeisti. Reikia NATO taikos palaikymo misijos arba plačios tarptautinės koalicijos, tačiau tai turi būti misija, kuri veiktų Ukrainoje. Dabar to labiausiai reikalauja Ukraina, Europa ir visas demokratinis pasaulis“, – sakė J.Kaczynskis, kurį cituoja pravda.ua.

Slovakijos parlamentas antradienį pritarė iki 2100 NATO karių dislokavimui šalyje, Rusijai įsiveržus į kaimyninę Ukrainą.

Iš pradžių į šalį bus siunčiama apie 1 200 karių iš Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Slovėnijos, sudarysiančių dalį NATO „sustiprinto priešakinio buvimo“ pajėgų, taip pat numatyta dislokuoti oro gynybos sistemą „Patriot“, pirmadienį pranešė gynybos ministras Jaroslavas Nadas.

„Kadangi artimiausiu metu laukiame Rusijos Federacijos kariuomenės tiesioginių atakų prieš Užhorodo oro uostą (Ukrainoje)... netoli Slovakijos sienos, tai, žinoma, sukelia karinių pasekmių“, – sakė ministras. Jį cituoja naujienų agentūra TASR.

Slovakijos vyriausybė NATO pajėgų dislokavimui pritarė kovo 9 dieną.

Už šį žingsnį antradienį balsavo 96 iš 134 parlamentarų, prieš – 15.

Balsavimas įvyko likus vos dviem dienoms iki JAV gynybos sekretoriaus pirmojo vizito šalyje nuo 2004 metų, kai ji įstojo į NATO.

Jungtinių Tautų duomenimis, iš daugiau nei trijų milijonų žmonių, pabėgusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, maždaug 200 tūkst. bėgo per Slovakiją, sako šalies policija.

Ukrainos muftijus Saidas Ismagilovas paragino sirus neprisijungti prie karo Ukrainoje, pranešė „Sky News“.

Toks pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie iš Artimųjų Rytų atvyksiančius iki 16 tūkst. savanorių. Jie kare su Ukraina stotų į Rusijos pusę.

„Nevažiuokite čia mūsų žudyti, nedarykite nuodėmės. Musulmonai yra Ukrainos dalis.

Mes giname savo tautą. Ukraina nepuolė Rusijos. Rusija užpuolė Ukrainą“, – sakė jis.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss antradienį paskelbė apie tolesnes sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įskaitant „pagrindinius Vladimiro Putino politinius sąjungininkus ir propagandistus“, skelbia CNN.

Sankcijos bus pritaikytos dar 370 asmenų ir subjektų.

Iš viso nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sankcijos pritaikytos daugiau nei 1000 asmenų, CNN sakė Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuro (URM) atstovas spaudai.

Į naujai nubaustų asmenų sarąšą įtrauktas 51 oligarchas ir jų šeimų nariai, teigia FCO.

Pranešama, kad tarp pagrindinių politinių Rusijos prezidento sąjungininkų, kuriems taikomos sankcijos, yra ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Sankcijos taip pat įvestos V.Putino spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui ir Rusijos užsienio reikalų atstovei spaudai Marijai Zacharovai.

Karalystės vadovaujama koalicija, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis, antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti Ukrainos reikalavimą nedelsiant paskelbti paliaubas, siekiant „sustabdyti besivystančią humanitarinę krizę“.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narių – Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos Suomijos ir Švedijos – lyderiai antradienį susitiko Londone „vėl patvirtinti mūsų įsipareigojimą atkurti taiką ir saugumą Europoje“.

„Raginame Rusiją nedelsiant paskelbti paliaubas ir jų laikytis, kad būtų sustabdyta besivystanti humanitarinė krizė ir Ukrainos civiliams gyventojams būtų leista skubiai ir netrikdomai gauti maisto, vandens ir medicinos pagalbą“, – sakoma jų pranešime.

Per derybas su Rusijos atstovais Ukraina pareiškė reikalaujanti „taikos, nedelsiamų paliaubų ir Rusijos pajėgų išvedimo“.

JEF narių lyderiai „kuo griežčiausiai smerkia Putino brutalų puolimą prieš Ukrainą, jos teritorinį vientisumą iš žmones“, sakoma pareiškime. Maskvos veiksmus jie pavadino „demokratinės Europos šalies suvereniteto, laisvės ir nepriklausomybės aiškiu pažeidimu“.

„Turime užtikrinti, kad tokie veiksmai išliktų nepriimtini ir kad jokios kitos valstybės netaptų mėginimų vykdyti smurtinį ekspansionizmą aukomis“, – sakoma pranešime, aiškiai turint galvoje Baltijos šalių nuogąstavimus, kad jos gali tapti tolesniais Rusijos agresijos taikiniais.

„Šiuo tikslu... užtikrinsime, kad JEF toliau atliks įtikinamą vaidmenį prisidedant prie gynybos ir atgrasymo regione, išlaikant mūsų šalis ir žemyną saugius“, – sakoma JEF lyderių pranešime.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė „istorinį“ paramos Ukrainai paketą. Šaliai bus skirta 13,6 mlrd. JAV dolerių siekianti pagalba. 

Ukrainai skirtos lėšos apima humanitarinę, gynybinę, ekonominę pagalbą, skelbia CNN. 

Išsamiau apie pagalbą Ukrainai JAV prezidentas kalbės trečiadienį, praneša Baltieji rūmai.

Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos premjerai atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

Apie tai tviterio paskyroje paskelbė D.Šmyhalis. Pasak jo, vadovai aptars „paramą Ukrainai ir sankcijų prieš Rusiją griežtinimą“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis feisbuko paskyroje skelbė nuotraukas, kuriose matyti jo pokalbis su kitais atvykusiais premjerais.

„Šis karas yra žiauraus tirono, kuris puola beginklius civilius gyventojus, bombarduoja Ukrainos miestus ir ligonines, veiksmų rezultatas.

Dėl šio karo pasaulis prarado saugumo jausmą, žūsta nekalti žmonės (...). Turime kuo greičiau sustabdyti tragediją, kuri vyksta Rytuose“, – rašė jis.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu šią savaitę vyksta į Rusiją ir Ukrainą, Ankarai siekiant palengvinti abiejų kovojančių šalių derybas dėl ugnies nutraukimo, antradienį pranešė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Šiandien siunčiame mūsų užsienio reikalų ministrą į Rusiją. Rytoj Maskvoje jis surengs derybas. Antradienį jis vyks į Ukrainą“, – R.T. Erdoganas sakė žurnalistams po ministrų kabineto posėdžio.

M.Cavusoglu „tęs mūsų pastangas siekiant paliaubų ir taikos abiejų šalių derybomis“, nurodė Turkijos lyderis.

NATO narė Turkija, palaikanti glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, tarpininkaudama konflikto sprendimui siekia sutvirtinti savo kaip įtakingos veikėjos regione pozicijas.

Praėjusią savaitę pietiniame Antalijos kurorte ji surengė svarbų ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos ir rusų diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo susitikimą.

R.T.Erdoganas taip pat sakė, kad trečiadienį susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį nurodė, kad Aljansas suaktyvins modernių oro erdvės gynybos sistemos tiekimą Rusijos užpultai Ukrainai, bet atsisakė pateikti daugiau detalių apie šiuos planus.

Ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ korespondentas pranešė, kad J.Stoltenbergas šį pareiškimą išsakė per spaudos konferenciją Briuselyje,  surengtą NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse.

Kai buvo paklaustas, kodėl NATO ir JAV teigia, kad Aljanso šalių turimų sovietinės gamybos naikintuvų perdavimas Ukrainai nebūtų naudingas, nors Kyjivas mano priešingai, J.Stoltenbergas atsakė: „NATO sąjungininkės teikia daug įvairios įrangos, įskaitant šiuolaikines oro erdvės gynybos sistemas, kurios iš tiesų padėjo ukrainiečiams numušti Rusijos lėktuvų ir raketų. Sąjungininkai toliau teikia pagalbą, kalbant apie įvairias oro erdvės gynybos sistemas.“

Vis dėlto Aljanso lyderis pažymėjo, kad išsamesnė informacija apie šią pagalbą nebus viešinama.

„Tačiau aš neketinu leistis į kiekvienos siuntos, kiekvieno paramos būdo detales, konkrečiai – kaip ir kur [tai bus daroma], nes manau, kad tai tik apsunkins tokio palaikymo teikimą. NATO narės didina [Ukrainos] aprūpinimą šiuolaikinėmis oro erdvės gynybos sistemomis“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Praeitą ketvirtadienį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Vašingtonas praeitą rudenį leido perduoti Ukrainai 60 mln. dolerių (55 mln. eurų) vertės karinę pagalbą, o gruodį buvo nutarta perduoti Kijevui daugiau ginkluotės ir amunicijos, kurios vertė – 200 mln. dolerių.

J.Bidenas atmetė JAV pajėgų karinių veiksmų Ukrainoje galimybę ir perspėjo, kad NATO tiesioginis įsitraukimas į konfliktą su branduolinių ginklų turinčia Rusija vestų prie „Trečiojo pasaulinio karo“.

Europos Sąjungos lyderiai savo ruožtu siekė dvigubai padidinti karinės pagalbos Ukrainai finansavimą, skirdami dar 500 mln. eurų.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pakvietė popiežių Pranciškų į Ukrainos sostinę „parodyti užuojautos“, bet Vatikanas antradienį nesakė, ar pontifikas sutiko.

Kovo 8-osios laiške, kurį naujienų agentūra AFP matė antradienį, V.Klyčko rašo, kad „pasaulinio religinio lyderio asmeniškas buvimas Kyjive yra labai svarbus gelbstint gyvybes ir atveriant kelią taikai mūsų mieste, šalyje ir už jos ribų“.

„Prašome jūsų, kaip dvasinio lyderio, parodyti savo užuojautą, palaikyti Ukrainos žmones drauge skleidžiant taikos raginimą“, – angliškai rašė meras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vitalijus Klyčko

Vatikano atstovas pareiškime nurodė, kad Pranciškus gavo V.Klyčko laišką ir solidarizuojasi su miestu ir jo gyventojais.

„Jis meldžia Viešpaties, kad jie būtų apsaugoti nuo smurto“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

M.Bruni nesakė, ar 85 metų popiežius priims kvietimą apsilankyti Kyjive, kur V.Klyčko antradienį, po naujų Rusijos atakų, paskelbė 35 valandas truksiančią komendanto valandą.

Kaip alternatyvą V.Klyčko pasiūlė popiežiui bendrą konferenciją vaizdo ryšiu – įrašytą iš anksto ar transliuojamą tiesiogiai. Tokioje konferencijoje galėtų dalyvauti ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakė sostinės meras.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Pranciškus ne kartą pasisakė prieš smurtą. Antradienį M.Bruni pakartojo popiežiaus sekmadienio žinią, kad „nepriimtina ginkluota agresija paprasčiausiai privalo liautis, kol nepavertė miestų kapinėmis“.

Europos Sąjunga, skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją.

Draudžiamų eksportuoti prekių sąrašas publikuotas ES oficialiame leidinyje, kur skelbiami 27 valstybių bloko teisiniai sprendimai.

Pranešime išsamiai pristatomos ES lyderių praėjusią savaitę paskelbtos sankcijos.

Į skelbiamą ES sankcijų paketą įtraukta 15 asmenų, tarp jų oligarchai Romanas Abramovičius ir Germanas Chanas, taip pat Rusijos „propagandistais“ laikomi asmenys ir devynios pagrindinės Rusijos aviacijos, karo pramonės, laivų statybos ir mašinų gamybos įmonės.

Taip pat uždraustos investicijos į Rusijos energetikos sektorių ir pagalba jam. Draudžiamas plieno gaminių importas iš Rusijos. Kredito reitingų agentūroms taip pat uždrausta vertinti Rusijos institucijas ir įmones.

Prabangos prekių eksporto į Rusiją uždraudimas yra bandymas „nusitaikyti į elitą, į oligarchus“ Rusijoje, žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pasak jo, bendra Rusijai parduodamų ES prabangos prekių vertė per metus siekė 3,5 milijardo eurų ir sudarė mažiau nei 5 proc. pasaulinio eksporto iš bloko vertės. Vis tik pareigūnas perspėjo, kad numatytos kai kurios išlygos, todėl tiekimas nutrūks ne visiškai.

„Norime orientuotis tik į tuos gaminius, kurie yra prabangos prekės... kad neužgautume eilinio ruso, norinčio įsigyti buitinės technikos ar kitokių, mažiau kainuojančių automobilių“, – sakė kitas ES pareigūnas.

Taigi, eksporto draudimas turėtų būti taikomas automobiliams, kurių vertė viršija 50 tūkst. eurų, elektronikos gaminiams, tokiems kaip buitinė technika, kurios vertė viršija 750 eurų, fotoaparatams ir garso įrašymo įrangai, kurių vertė viršija 1 tūkst. eurų, bei muzikos instrumentams, kurių vertė viršija 1, 5 tūkst. eurų.

Taip pat draudžiama eksportuoti meno kūrinius, antikvarinius gaminius, juvelyrinius dirbinius su briliantais ir perlais, laikrodžius, krištolo dirbinius, porceliano indus ir brangius stalo įrankius, be to, aukštos kokybės ar madingus drabužius ir sporto įrangą, pavyzdžiui, slidinėjimo batus ir jojimo balnus.

ES pareigūno teigimu, tokie eksporto draudimai jau įvesti „virtinei izoliuotų valstybių, tokių kaip Šiaurės Korėja“.

„Tai atima komforto šaltinį elitui, kuris palaiko Rusijos vyriausybės veiksmus Ukrainoje ir turi finansinių išteklių mėgautis gyvenimo būdu, susijusiu su ES kilmės prabangos prekių vartojimu“, – sakė jis.

Sporto arbitražo teismas (CAS) antradienį paliko galioti po invazijos į Ukrainą paskelbtą draudimą Rusijos komandoms dalyvauti Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) varžybose.

„Ginčytas sprendimas lieka galioti ir visiems Rusijos klubams bei komandoms toliau neleidžiama dalyvauti UEFA varžybose“, – sakoma CAS pranešime.

Sprendimas reiškia, kad Maskvos „Spartak“ negali žaisti Europos lygoje, o Rusijos moterų komanda – Europos moterų futbolo čempionate, šią vasarą vyksiančiame Anglijoje.

Anksčiau šį mėnesį Rusijos futbolo sąjunga (RFS) Sporto arbitražo teisme apskundė sprendimą dėl Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą uždrausti šalies nacionalinėms komandoms dalyvauti visose Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir UEFA varžybose.

CAS nurodė, kad tikriausiai „savaitės pabaigoje“ priims sprendimą dėl RFS bandymo panaikinti FIFA sprendimą pašalinti Rusiją iš Pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynių.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasinaudodamas kitos savaitės kelione į skubų NATO viršūnių susitikimą patvirtins Vašingtono „tvirtą kaip geležis“ paramą sąjungininkėms, taip pat dalyvaus Europos Sąjungos lyderių susitikime, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

Per kovo 24-osios viršūnių susitikimą Briuselyje J.Bidenas „vėl patvirtins mūsų tvirtą kaip geležis įsipareigojimą savo sąjungininkėms NATO“, žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.

J.Bidenas Briuselyje taip pat dalyvaus Europos Sąjungos viršūnių susitikime, kur aptars Rusijos karą Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „Rusijai ekonominę kainą, teikti humanitarinę paramą nuo smurto nukentėjusiems žmonėms ir spręsti kitus iššūkius“, nurodė J.Psaki.

Kovo 24-ąją planuojamas JAV lyderio ir 27 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas pabrėš Vakarų koordinuotą atsaką į Maskvos veiksmus.

Lyderiai aptars padėtį Ukrainoje ir Vakarų pastangas primesti „ekonominę kainą Rusijai, teikti humanitarinę pagalbą paveiktiems šio smurto ir spręsti kitus iššūkius“, sakė J.Psaki.

„Šiais išbandymų kupinais laikais mūsų transatlantiniai veiksmai svarbesni nei kada anksčiau“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad Aljanso 30 lyderių susitikimą kitą savaitę sušaukė norėdamas aptarti Rusijos karą Ukrainoje.

Pasak jo, per J.Bideno vadovaujamą viršūnių susitikimą bus kalbama apie „Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmes, mūsų tvirtą paramą Ukrainai ir tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos [priemonių] stiprinimą reaguojant į naują mūsų saugumo realybę“.

JAV prezidento kelionė rengiama po jo viceprezidentės Kamalos Harris praėjusios savaitės apsilankymo NATO rytinio sparno šalyse. Ji Lenkijoje ir Rumunijoje aptarė su lyderiais augančią pabėgėlių krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos, ir akcentavo J.Bideno administracijos paramą NATO sąjungininkėms.

J.Stoltenbergo antradienio pareiškime sakoma, kad „šiuo lemiamu metu Šiaurės Amerika ir Europa privalo toliau drauge stovėti NATO“.

Aljansas stiprina savo rytinį sparną kariais ir technika, siekdamas atgrasyti Rusiją nuo invazijos į bet kurią iš jo narių. NATO atsisako dislokuoti savo karių Ukrainoje, nes nerimauja dėl galimybės, kad toks žingsnis išprovokuotų platesnį karą Europoje.

Rusija Kanados ministrui pirmininkui Justinui Trudeau, užsienio reikalų ministrei Mélanie Joly ir gynybos ministrei Anitai Anand uždraudė atvykti į šalį, skelbia CNN. 

Apie tai antradienį tviteryje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį sakė, kad aptars su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pasiūlymą suteikti apsaugą rusų žurnalistei, galinčiai ilgiems metams sėsti už grotų dėl valstybinės televizijos tiesioginės laidos metu parodytą protesto prieš karą Ukrainoje plakatą.

„Pradėsime diplomatines pastangas, kad pasiūlytume [jai] apsaugą – arba ambasadoje, ar, taip pat, prieglobsčio suteikimu“, – sakė E.Macronas.

„Turėsiu galimybę per savo kitas derybas su prezidentu Putinu labai tiesiai ir konkrečiai pasiūlyti šį sprendimą“, – pridūrė jis.

Rusijos vyriausybės griežtai kontroliuojamos televizijos „Pervyj kanal“ darbuotoja Marina Ovsianikova pirmadienį įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.

M.Ovsianikova iškart po incidento buvo sulaikyta, jai, pasak advokato, gresia įkalinimas iki 15 metų, jei ji bus nuteista pagal naują Rusijos įstatymą, numatantį bausmes žiniasklaidai už „melagienas“ apie rusų armiją.

„Kuo greičiau noriu visiško aiškumo dėl jos asmeninės padėties ir galimybių tęsti savo darbą“, – sakė E. Macronas, lankydamasis Luaros regione Prancūzijos vakaruose.

E.Macronas pastarosiomis savaitėmis ne kartą telefonu kalbėjosi su V.Putinu, net jam vasario 24-ąją pradėjus invaziją į Ukrainą.

„Pervyj kanal“ paskelbė, kad vyksta vidaus tyrimas.

Incidentą plačiai aprašė tarptautinė ir Rusijos žiniasklaida. Rusų žiniasklaidos priemonės užtušavo plakato užrašus, kad nepažeistų naujojo įstatymo.

Ranka parašytame plakate po anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“) rusiškai buvo parašyta: „Sustabdykite karą. Netikėkit propaganda. Čia jie jums meluoja.“

Plakato apačioje buvo angliškas užrašas „Russians against war“ („Rusai prieš karą“).

Protestuotoja spėjo ištarti kelias frazes, įskaitant „Sustabdykite karą!“, o tuo metu laidos vedėja Jekaterina Andrejeva, dirbanti žinių laidose nuo 1998 metų, mėgino pertraukti M.Ovsianikovą, kalbėdama garsiau.

Tuomet kanalas greitai perjungė vaizdą į reportažą iš vienos ligoninės.

Maskvos pasiuntiniai Jungtinėse Tautose antradienį paragino Saugumo Tarybą balsuoti dėl Rusijos parengtos rezoliucijos apie „prastėjančią humanitarinę situaciją“ Ukrainoje, kur rusų pajėgos vykdo didelio masto karinį puolimą.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia sakė apgailestaujantis, kad Prancūzija ir Meksika nusprendė neteikti Tarybai rezoliucijos dėl humanitarinės pagalbos projekto. Jis paskelbė, kad Maskva balsavimui pateiks „savo projektą“.

Jo pavaduotojas Dmitrijus Polianskis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusija prašys balsavimo trečiadienį. Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), šį mėnesį pirmininkaujančių Saugumo Tarybai, bus paprašyta paskirti laiką.

V.Nebenzia pabrėžė, kad Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui iškėlus Tarybos rezoliucijos perspektyvą, Rusija sakė esanti pasirengusi priimti tokią rezoliuciją, jei joje nebus „politinės“ kalbos.

Paryžius ir Meksikas, jausdami nemažą Londono ir Vašingtono spaudimą, planavo savo rezoliucijoje prašyti „nutraukti karo veiksmus“, bet ši frazė tikriausiai būtų išprovokavusi Rusijos veto.

Rusų projekte reiškiamas Tarybos „rimtas susirūpinimas prastėjančia humanitarine situacija Ukrainoje ir aplink ją, pranešant apie civilių, įskaitant vaikus, aukas“.

Rezoliucijos projekte „reikalaujama visiškai apsaugoti civilius, įskaitant humanitarinės pagalbos darbuotojus ir pažeidžiamose situacijose atsidūrusius asmenis, tarp jų moteris ir vaikus“.

Tekstas, kuriame pasinaudota keliomis idėjomis iš Prancūzijos ir Meksikos rezoliucijos projekto, tikriausiai gaus devynis reikalingus balsus iš 15 ir bus priimtas, nebent jį vetuotų kuri nors iš nuolatinių narių.

Veto teisę JT Saugumo Taryboje turi Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos.

Paryžius ir Meksikas nusprendė pateikti savo tekstą JT Generalinei Asamblėjai, kur Rusija neturi veto teisės. Balsavimo Generalinėje Asamblėjoje data nepaskirta.

Anksčiau šį mėnesį Generalinė Asamblėja didele balsų persvara pasmerkė Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. Už šią priemonę balsavo 141 narė, prieš ją – penkios narės, 35 šalys susilaikė.

„Reuters“ skelbia, kad Rusija JAV prezidentą Joe Bideną, JAV valstybės sekretorių Anthony Blinkeną  ir kitus aukščiausio rango Jungtinių Valstijų pareigūnus įtraukė į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją.

Šiame sąraše išviso nurodoma 13 asmenų. Be jau minėtų į Rusija atvykti negalės gynybos sekretorius, CŽV vadovas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Jau per 100 tūkst. britų išreiškė norą priimti pabėgėlius iš Ukrainos pagal vyriausybės programą, raginančią gyventojus atverti savo namus nuo karo bėgantiems žmonėms, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas.

„Nuostabu, kad daugiau nei 100 tūkst. žmonių ir organizacijų registravosi norėdami paremti nuo karo bėgančius ukrainiečius“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

„Dėkoju visiems tiems visoje šalyje, kurie jau prisijungė siūlydami savo pagalbą“, – dėkojo premjeras, pradėjus mažiau nei parai nuo programos „Namai Ukrainai“ pradžios.

Ši programa leidžia atskiriems asmenims, labdaros organizacijoms, bendruomeninėms grupėms ir įmonėms savanoriškai apgyvendinti pabėgėlius bent pusei metų.     

Programa skirta Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams. Jie galės trejus metus gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje bei gauti sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugas ir socialines išmokas. 

Pabėgėlius priimantiems britams kas mėnesį bus mokama po 350 svarų (418 eurų). Jie turi pateikti pavardes asmenų, kuriuos nori remti, o nevyriausybinės ir labdaros organizacijos turi nustatyti, kam labiausia reikia pagalbos. 

Jungtinė Karalystė sulaukė kritikos dėl savo politikos bėgančiųjų nuo karo Ukrainoje atžvilgiu, sudarydama galimybes atvykti tik tiems, kieno artimieji jau gyvena šalyje. 

Tačiau gindamas sukurtą pabėgėlių priėmimo schemą B. Johnsonas praėjusią savaitę tvirtino, kad šalis yra „neabejotinai pasiryžusi būti tokia dosni, kokia tik gali būti“.

Nevienodas elgesys 

Anksčiau vyriausybė buvo kritikuojama dėl jos veiksmų pernai rugpjūčio mėnesį, kai iš Talibano užimto Kabulo buvo skubiai evakuojami žmonės.

Tuomet iš Afganistano sostinės buvo skubiai evakuota maždaug 15 tūkst. žmonių, tačiau tūkstančiai su JK pajėgomis bendradarbiavusių afganistaniečių buvo palikti.

Tuo tarpu JK valdžia namuose yra spaudžiama padaryti daugiau, kad migrantai neplauktų per Lamanšo sąsiaurį mažais laiveliais, rizikuodami savo gyvybėmis judriame laivybos kelyje.

Per sėkmingą „Brexito“ kampaniją B.Johnsonas tvirtino, kad JK sienų „kontrolės susigrąžinimas“ bus vienas pagrindinių išstojimo iš ES tikslų. Vis dėlto paaiškėjo, kad šį tikslą įgyvendinti nėra taip paprasta. 

Pernai JK sulaukė daugiau nei 28 tūkst. atvykėlių ir, kitaip nei priimant ukrainiečių pabėgėlius, rasti gyvenimui tinkamą vietą jiems yra sunku. 

Pabėgėlių priėmimo sistemos kritikai teigia, kad dėl pernelyg ištemptos ir per mažai finansuojamos sistemos daugelis prieglobsčio prašytojų ištisus mėnesius praleidžia įstrigę mokesčių mokėtojų finansuojamuose viešbučiuose, kol nagrinėjami jų prašymai.

Naujoji Zelandija pasiūlys 4 tūkst. specialių vizų karo pabėgėliams iš Ukrainos, turintiems šeimos narių šioje Pietų pusrutulio valstybėje, antradienį pranešė jos vyriausybė.

Imigracijos ministras Krisas Faafoi sakė, kad tai yra didžiausias per kelis dešimtmečius specialių vizų, išduodamų palaikant tarptautines pagalbos pastangas, skaičius.

Lenkija priglaudė karo pabėgėlius iš Ukrainos

+14

Daugiau nei 2,8 mln. žmonių pasitraukė iš Ukrainos nuo vasario 24 dienos, kai į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

„Tai dvejų metų trukmės viza, skirta padėti žmonėms pabėgti nuo šiuo metu vykstančio konflikto ir rasti čia prieglobstį viliantis, kad jie galės sugrįžti namo, kai baigsis karas“, – sakė K.Faafoi.

Maždaug 1600 Ukrainoje gimusių Naujosios Zelandijos piliečių ir rezidentų galės vienus metus remti specialią vizą gavusius šeimos narius, kuri leis jiems dirbti šalyje.

Ši schema apima tėvus, senelius ir jų suaugusius brolius bei seseris ar suaugusius vaikus ir jų artimiausius gimines, pabėgusius iš Ukrainos.

„Naujoji Zelandija skubiai pasmerkė brutalią ir nepateisinamą invaziją į Ukrainą“, – sakė K.Faafoi.

Šalis taip pat paskelbė papildomai skirsianti 4 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (2,5 ml. eurų) humanitarinei pagalbai.

„Kartu su kitomis diplomatinėmis priemonėmis mes skubiai reagavome į Rusijos karo veiksmus įvesdami kelionių draudimus, eksporto kontrolę, priimdami sankcijų Rusijai įstatymą ir skirdami lėšų pagalbai, kad paremtume gyvybiškai svarbią humanitarinę veiklą“, – sakė ministras.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Lenkijos vyriausybė.

Vizitas vyks Maskvos pajėgoms apšaudant rusų karių praktiškai apsuptą Ukrainos sostinę. Antradienį Rusija ir Ukraina turėtų atnaujinti derybas dėl jau beveik tris savaites vykstančio karo užbaigimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, Čekijos premjeras Petras Fiala ir Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša per vizitą taip pat susitiks su ukrainiečių kolega Denysu Šmyhaliu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis Ukrainoje

Premjerai lankysis Kyjive kaip „Europos Vadovų Tarybos atstovai“, nurodoma pranešime. 

Šis vizitas organizuotas suderinus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, priduriama jame.

„Šio vizito tikslas – patvirtinti visos Europos Sąjungos tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei bei pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, – nurodė lenkų vyriausybė.

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

Pekinas atsisako pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, o dėl įtampos didėjimo kaltina Jungtines Valstijas ir NATO „plėtrą į rytus“.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai laiko vis priešiškesnio autoritarinių branduolinių galybių aljanso kūrimu.

„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wang Yi, rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu.

Kinija „visada priešinosi sankcijų naudojimui problemoms spręsti, jau nekalbant apie vienašališkas sankcijas, neturinčias jokio pagrindo tarptautinėje teisėje, kurios... pakenks visų šalių žmonių pragyvenimui“, sakė Wang Yi.

Praėjus beveik trims savaitėms nuo Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Maskvos pajėgos bombarduoja ir yra apsupusios kelis miestus ir miestelius.

Per kovas žuvo tūkstančiai žmonių, sugriauta infrastruktūra, milijonai žmonių pabėgo iš šalies.

Wang Yi komentarai buvo paskelbti po septynias valandas trukusio aukšto rango JAV ir Kinijos pareigūnų susitikimo Romoje, kuriame Vašingtonas pareiškė, kad JAV yra susirūpinusios dėl Rusijos ir Kinijos „suartėjimo“.

Ankstesnę dieną JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės pagalbos, jos invazijai Ukrainoje įstrigus, o ekonomikai braškant dėl niokojančių Vakarų sankcijų.

Kaip nurodė dienraštis „The New York Times“, cituodamas neįvardytus JAV pareigūnus, Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, bet nebuvo paskelbta jokių detalių, ko konkrečiai buvo prašyta ir koks buvo Kinijos atsakas.

Paklaustas apie straipsnius apie Maskvos prašymus, Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas žurnalistams sakė: „JAV skleidžia dezinformaciją, nukreiptą prieš Kiniją Ukrainos klausimu, turėdamos piktų kėslų.“

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Kinijos komunistų partijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi pirmadienį susitiko viename Romos viešbutyje. Baltieji rūmai nurodė, kad ten vyko „turiningos diskusijos“.

Antradienį Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Yang Jiechi Romoje pakartojo šalies poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“.

Susitikime Kinija paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius gyventojus“ Ukrainoje.

Yang Jiechi sakė, jog tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau būtų pasiekta esminių rezultatų.

Kinija iki šiol siuntė prieštaringus signalus dėl Rusijos kruvinos invazijos. Pekinas nepalaiko Vakarų sankcijų, bet Vašingtonas viliasi, kad milžiniška Kinijos ekonomika bent jau nemėgins gelbėti Rusijos nuo potencialaus nemokumo ir nesiųs jai ginkluotės.

„Labai aiškiai pranešėme Pekinui, kad nesėdėsime rankų sudėję, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. – Neleisime nė vienai šaliai kompensuoti Rusijos nuostolių.“

Taivano elektronikos milžinė „Asus“ – viena iš penkių didžiausių kompiuterių gamintojų pasaulyje – pranešė stabdanti savo produkcijos tiekimą Rusijai.

„Padėtis Ukrainoje, problemos logistikoje ir bankininkystėje, taip pat kiti veiksniai nulėmė siuntų į Rusijos rinką sustabdymą“, – pranešė „Asus“ per „Twitter“ socialinį tinką.

V.Neverausko nuotr./Pilkas ir neišsišokantis iš pirmo žvilgsnio

„Tikimės, kad netrukus bus atkurta taika ir humanitarinė pagalba laiku pasieks visus jos laukiančius žmones“, – pridūrė „Asus“.

Nuo komunistinės Kinijos atsiskyrusio Taivano bendrovė taip pat pranešė paaukosianti apie 1 mln. JAV dolerių Taivano nevyriausybinei organizacijai „Disaster Relief Foundation“, kuri renka lėšas Ukrainai.

Kita vertus, kol kas neaišku, ar siuntų gabenimą į Rusiją „Asus“ sustabdė sąmoningai, siekdama solidarizuotis su Ukraina, ar dėl šio karinio konflikto išprovokuotų sankcijų, trukdančių prekybai.

Taivano bendrovės pranešimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos vicepremjeras Mykola Fiodorovas paskelbė viešą laišką „Asus“ vadovybei, kuriuo ragino „nutraukti bet kokius ryšius“ su Rusija.

„@ASUS, rusai neturi jokios moralinės teisės naudotis jūsų genialiomis technologijomis! Jos skirtos taikai, o ne karui!“ – praėjusį ketvirtadienį tviteryje parašė M.Fiodorovas, kuris taip pat yra Ukrainos skaitmeninių technologijų ministras.

Panašius raginimus jis taip pat išsiuntė „Intel“, „Microsoft“ bei kitoms pasaulinėms technologijų milžinėms.

Prancūzijos gynybos ministerija pirmadienį paneigė, kad šalis pažeidė Europos sankcijas, toliau parduodama karinę įrangą Rusijai po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

Tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „Disclose“, remdamasis „visiškai slaptais“ dokumentais ir viešais šaltiniais, pranešė, kad nuo 2015 metų buvo leista eksportuoti karinės įrangos už maždaug 152 mln. eurų.

Pasak „Disclose“, didžioji dalis šios įrangos buvo „šiluminės kameros, skirtos daugiau nei tūkstančiui Rusijos tankų, taip pat navigacijos sistemos ir infraraudonųjų spindulių jutikliai naikintuvams ir sraigtasparniams“, pagaminti įmonių „Thales“ ir „Safran“, kurių didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė.

Tinklalapis pridūrė, kad tokio tipo tankai ir orlaiviai naudojami vasario 24 dieną Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

2014-aisiais Maskvai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Europos Sąjunga tų pačių metų rugpjūtį įvedė ginklų embargą Rusijai.

Prancūzija nutraukė kontraktą parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus.

Tačiau visos šalies vyriausybės „kuo geriausiai išnaudojo Europos embargo spragą: jis netaikomas atgaline data“, tvirtino „Disclose“.

„Prancūzija griežtai laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su karinės įrangos eksportu“, – reaguodamas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Herve Grandjeanas.

Visgi vadinamoji „senelio“ išlyga (angl. grandfather clause) dėl tęstinumo reiškia, kad „kontraktas, pasirašytas iki Krymo aneksijos, gali būti vykdomas... Tokią galimybę aiškiai numato sankcijų režimas“, sakė jis.

„Nuo 2014 metų su Rusija nebuvo pasirašyta jokių naujų kontraktų. Nuo karo Ukrainoje pradžios nebuvo jokių pristatymų į Rusiją“, – pridūrė H.Grandjeanas.

Buvęs Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis 15min pakomentavo Kinijos poziciją: „Kinai siūlo Rusijai neeskaluoti situacijos – tai yra, sustabdyti Ukrainos bombardavimus? Siūlo klausimus spręsti diplomatiškai. Tai yra, atsisakyti karo prievartos priemonių? Būtų reikšminga, jeigu rimtai.“

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Landsbergis

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. dolerių“ (182,1 mln. eurų), sakoma pranešime.

Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą kaip pabėgėliai, o dar mažiausiai du milijonai žmonių buvo perkelti užpultos šalies viduje.

„UNHCR baiminasi, kad jei karas tęsis, dar milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus“, – teigiama pranešime.

Agentūra paprašė skirti 510 mln. dolerių (464,4 mln. eurų) pradinei neatidėliotinai pagalbai tiek perkeltiesiems asmenims šalies viduje, tiek pabėgėliams visame regione, ir įspėjo, kad lėšų poreikis „greičiausiai didės“.

UNHCR didžiąją dalį lėšų gauna iš vyriausybių, tačiau ji pasveikino privatųjį sektorių už tai, kad jis „tiesioginiais įnašais pademonstravo savo dosnumą ir solidarumą“.

Agentūra teigė, kad tokios aukos padėjo jai greitai reaguoti į krizę nuo jos pradžios, pavyzdžiui, organizuoti pagalbos perkeltiesiems asmenims gabenimą lėktuvais ir sunkvežimiais.

„Noriu padėkoti įmonėms, fondams ir filantropams iš viso pasaulio už gerumą ir dosnumą, kurį jie pademonstravo padėdami žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje“, – sakoma UNHCR vadovo Filippo Grandi pareiškime.

„Milijonams žmonių labai reikia skubios pagalbos. Krizei gilėjant, raginu privatųjį sektorių toliau teikti paramą“, – priduriama jame.

Borisas Johnsonas sako, kad Vakarai turi nutraukti savo „priklausomybę“ nuo Rusijos energijos. Jis pats ruošiasi vykti į Saudo Arabiją ir siekti, kad būtų padidinta naftos bei dujų gavyba.

Antradienį laikraštyje „Daily Telegraph“ Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas teigė, kad Vakarų lyderiai padarė „siaubingą klaidą“ leisdami Vladimirui Putinui „išsisukti“ 2014 m. aneksavus Krymą ir vėliau tapus „labiau priklausomiems“ nuo Rusijos energijos šaltinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Jis teigė, kad „priklausomybė“ nuo rusiškų degalų „padrąsino“ V.Putiną bombarduoti civilius gyventojus per invaziją į Ukrainą, o tuo pat metu pelnytis iš sparčiai augančių pasaulinių naftos ir dujų kainų.

„Taip toliau tęstis negali. Pasaulis negali patirti tokio nuolatinio šantažo“, – sakė B.Johnsonas, kurio administracija jau paskelbė planą iki metų pabaigos laipsniškai nutraukti rusiškos naftos importą.

„Kol Vakarai bus ekonomiškai priklausomi nuo Putino, jis darys viską, kad išnaudotų šią priklausomybę. Štai kodėl ši priklausomybė dabar turi, o taip ir bus, baigtis“, – įsitikinęs jis.

85 metrų ilgio jachta „Valery“ priklauso buvusiam KGB karininkui, laikomam artimu V.Putinui, Sergejui Čemezovui, kuris vadovauja valstybinei korporacijai „Rostec“, rašo UNIAN.

Ispanijos valdžios institucijos areštavo rusų oligarcho 140 mln. dolerių vertės jachtą, kuri yra Barselonos uoste.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Čemezovas

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas teigia, kad planuojama sulaikyti ir daugiau laivų, tačiau detalių nepateikė.

Stebėsenos svetainės „Marine Traffic“ duomenimis, Barselonoje taip pat švartuojasi jachtos, susijusios su dar dviem rusų oligarchais, kuriems sankcijos kol kas nebuvo pritaikytos.

Laivas plaukioja su Sent Vinsento ir Grenadinų vėliava. Pasak „Pandora Papers“, laivas registruotas S.Čemezovo pamotės Anastasijos Ignatovos vardu per Mergelių salų bendrovę.

Ispanijos vyriausybės šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad jachta bus areštuota tol, kol Ispanijos valdžios institucijos patvirtins, kam ji priklauso ir ar ji įtraukta į sankcijų sąrašą.

Pietų Korėja siųs Ukrainai neletalinių karinių atsargų, antradienį sakė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Boo Seung-chanas.

Ministerijos pareigūnas patvirtino, kad šių atsargų vertė sieks apie 800 tūkst. JAV dolerių, o jas sudarys neperšaunami šalmai, palapinės, antklodės, lovatiesės, negendančio karinio maisto rinkiniai, pirmosios pagalbos rinkiniai ir vaistai, rašoma CNN.

Pristatymo logistika dar nebaigta, pridūrė jis.

Vasario mėnesį prezidento Mėlynieji rūmai atmetė Pietų Korėjos karinių pajėgų dislokavimo ar letalinės karinės paramos Ukrainai galimybę. Šią poziciją praėjusią savaitę pakartojo Gynybos ministerija.

Japonijos finansų ministerija įšaldė dar daugiau Rusijos asmenų turto dėl šios šalies invazijos į Ukrainą, rašoma BBC.

Ji pritaikė sankcijas 11 Valstybės Dūmos (Rusijos parlamento rūmų) narių, penkiems bankininko Jurijaus Kovalčiuko ir milijardieriaus Viktoro Vekselbergo giminaičiams.

Tokiu būdu rusų, kuriems taikomos Japonijos sankcijos, skaičius išaugo iki 61, pranešė ministerija.

Kinijos vyriausiasis diplomatas Yang Jiechi pirmadienį Vašingtone pareiškė, kad Pekinas apgailestauja dėl karo Ukrainoje, tačiau nesitaikstys su jokiais bandymais „šmeižti“ Kiniją dėl jos pozicijos, sakoma Kinijos pusės pranešime. 

Y.Jiechi pirmadienį Romoje susitiko su JAV nacionalinio saugumo patarėju Jake'u Sullivanu, vykstant Rusijos invazijai į Ukrainą.

JAV turi informacijos, leidžiančios manyti, kad Kinija išreiškė tam tikrą atvirumą teikti Rusijai jos prašomą karinę ir finansinę pagalbą karui Ukrainoje, CNN sakė Vakarų pareigūnas ir JAV diplomatas. Kinija tai atmetė kaip JAV „dezinformaciją“.

Pasak dviejų su šiuo klausimu susipažinusių šaltinių, tarp Rusijos prašomos pagalbos buvo iš anksto supakuoti, negendantys kariniai maisto rinkiniai, JAV vadinami „maistu, paruoštu valgyti“. Šis prašymas pabrėžia pagrindines logistikos problemas, kurios, anot karinių analitikų ir pareigūnų, stabdo Rusijos pažangą Ukrainoje, bei kelia klausimų dėl esminio Rusijos kariuomenės pasirengimo.

Gautuose pranešimuose matyti, kad įsiveržę į Ukrainą Rusijos kariai įsilaužia į maisto prekių parduotuves ieškodami maisto. Vienas iš šaltinių užsiminė, kad Kinija būtų pasirengusi patenkinti prašymą dėl maisto, nes tai nėra tokia pagalba, kurią Vakarai vertintų kaip didelę provokaciją.

Kinijos komunistų partijos vadovybė nevieningai sutaria, kaip reaguoti į Rusijos pagalbos prašymą, sakė vienas iš šaltinių. Du pareigūnai teigė, kad Kinijos noras išvengti ekonominių pasekmių gali apriboti jos norą padėti Rusijai. Pareigūnai atskirai CNN sakė, kad Kinijos prezidentą Xi Jinpingą suneramino tai, kaip karas Ukrainoje atgaivino NATO aljansą.

Pareigūnai taip pat stebi, ar Kinija teikia tam tikrą ekonominę ir diplomatinę pagalbą Rusijai kitomis formomis, pavyzdžiui, susilaikydama nuo balsavimo Jungtinėse Tautose.