„Laisvasis pasaulis yra moraliai atsakingas už tai, kad Kinija pasuktų demokratijos link. Tai būtina, tai labai svarbu“, – sakė Dalai Lama parlamento užsienio reikalų komiteto nariams.
„Mano tikėjimas Kinijos vyriausybe vis mažėja ir mažėja, tačiau niekada neabejojau Kinijos žmonėmis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad tikėjosi "didesnio atvirumo" šalį pradėjus valdyti dabartiniam Kinijos prezidentui Hu Jintao.
„Pasaulio bendruomenė ... neturėtų izoliuoti Kinijos. Kinija turi žengti ta pačia kryptimi kaip ir pasaulio bendruomenė“.
Oficialiai Lenkijos parlamente besilankantis Dalai Lama savo kalboje taip pat kvietė Lenkiją ir kitas ES šalis tapti gyvenančių Kinijoje tibetiečių teisų gynėjais.
„Jūsų įtaka ir argumentai yra nepaprastai svarbūs nuo pat tos akimirkos, kai susilpnėjo mūsų dialogas su Kinijos vyriausybe“, – sakė Tibeto dvasinis vadovas.
Ketvirtadienį, kitą dieną po Dalai Lamos susitikimo su prezidentu Lechu Kaczynskiu, Kinija perspėjo apie dvišaliams santykiams gresiantį atšalimą.
Panašus triukšmas tarp Pekino ir Paryžiaus kilo tuomet, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Gdanske susitiko su Dalai Lama.
Aiškiai susirūpinęs dėl pastarųjų Pekino protestų Dalai Lama ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo: „Jau tapo įprasta, kur tik aš nevykčiau, visur jau manęs laukia specialus Kinijos palaiminimas“.
Penktadienį baigsis aštuonių dienų Dalai Lamos vizitas Lenkijoj, į kurią avykti jį pakvietė Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius bei buvęs Lenkijos „Solidarumo“ lyderis ir prezidentas Lechas Walesa.
25-ųjų Nobelio taikos premijos skyrimo metinių proga L.Walesa į Gdanską pasikvietė ir kitus Nobelio taikos premijos laureatus, tarp jų ir Dalai Lamą.
Šia premija L.Walesa apdovanotas už vadovavimą profsąjungų judėjimui „Solidarumas“.
Kinija įrodinėja, kad Dalai Lama, 1989 metų Nobelio taikos premijos laureatas, siekia visiškos Tibeto nepriklausomybės. Tačiau Dalai Lama sako, kad šie „tvirtinimai neturi jokio pagrindo“, nes jis norįs tik autonomijos Tibetui.
73-ejų Dalai Lama gyvena tremtyje Indijoje. Jis turėjo palikti savo tėvynę, kai 1959 metais žlugo tibetiečių sukilimas prieš Kinijos okupaciją.
Kinija užgrobė šį Himalajų regioną ir jį valdo nuo 1951 metų.
