Tai pirmas toks susitikimas per pastaruosius beveik 10 metų.
Šių kaimyninių šalių santykiai ypač paaštrėjo po to, kai 2021 metais Baltarusija nusprendė atsakyti į Europos Sąjungos (ES) sankcijas Minskui, sukeldama migracijos spaudimą bloko rytiniame flange.
Tuo tikslu Baltarusijos pareigūnai pakvietė tūkstančius migrantų į šalį, melagingai žadėdami lengvą patekimą į ES per Lenkijos ir Lietuvos sienas. Lenkija ne vienus metus stengėsi užtikrinti sienos saugumą, siųsdama karius ir policijos pajėgas pasienio apsaugai stiprinti, o galiausiai palei sieną su Baltarusija pastatė modernų barjerą, drastiškai apribojusį neteisėtų sienos kirtimų skaičių.
Be to, Varšuva kaltina Minską parama Rusijai jos kare prieš Ukrainą ir bendradarbiavimu su Maskva vykdant hibridines operacijas, nukreiptas prieš Vakarų valstybes.
Komentuodamas neįprastą susitikimą, R. Sikorskis pareiškė, kad „Jungtinės Tautos yra neutrali teritorija“, suteikianti galimybę susitikti su pareigūnais net ir iš tų šalių, su kuriomis Lenkijos santykiai nėra sureguliuoti.
„Tai pirmasis, įvadinis susitikimas, tačiau susitikimai vyksta ir tarp kitų ministerijų bei kitais lygmenimis. Netrukus atidarysime naują ambasados pastatą Minske. Kai kaimynė nori atšildyti ir pagerinti santykius, Lenkija visada sutinka pirmoji“, – sakė jis.
Pasak R. Sikorskio, pokalbio metu aptartos temos apima situaciją pasienyje bei regioninį saugumą.
Vienas žurnalistas priminė, kad paskutinis dviejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas tikriausiai vyko dar 2016 metais. R. Sikorskis į tai atsakė, jog „situacija pasienyje dabar labiau normalizuota nei praeityje (...), tačiau taip pat matome politinių kalinių, įskaitant Andrzejų Poczobutą, paleidimą“.
A. Poczobutas yra žurnalistas ir lenkų mažumos Baltarusijoje narys, laikytas Baltarusijos kalėjime daugiau nei penkerius metus.
„Mūsų kaimynams leidžiama daugiau, jie turi daugiau priežasčių siekti santykių stabilizavimo“, – pridūrė R. Sikorskis, tačiau susilaikė nuo autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pripažinimo.
„Kaip valstybė, mes pripažįstame kitas šalis, o ne jų vyriausybes“, – sakė jis.
