Nuo rugsėjo pradžios ir prieš tai, kai V.Putinas pažadėjo, kad „nebesiųs“ bepiločių „nei į Prancūziją, nei į Daniją“, Europoje įvyko mažiausiai 20 oro incidentų, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Po V.Putino pareiškimo Valdajaus klubo plenariniame posėdyje Miuncheno oro uostas buvo uždarytas du kartus – penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą (abu kartus dėl dronų).
Dronas virš šaudmenų sandėlio
Penktadienį nenustatytas nedidelis orlaivis praskrido virš šaudmenų sandėlio netoli Jeferio miesto Vokietijos šiaurėje.
Naktį į pirmadienį Oslo oro uostas laikinai sustabdė orlaivių priėmimą po to, kai pilotas pranešė apie kelis pastebėtus besileidžiančius dronus. Už dronų paleidimą atsakingi asmenys kol kas nenustatyti.
Paaiškėjo, kad kiti du incidentai su Rusija nesusiję. Vokietijoje policija sulaikė 41 metų Kroatijos pilietį, kuris penktadienį netoli Frankfurto oro uosto paleido droną. Pasak policijos, sulaikytasis norėjo išbandyti naują droną.
Šeštadienio vakarą Vilniaus oro uostas buvo uždarytas dėl 25 orų balionų iš Baltarusijos. Pasak valdžios institucijų, šiuo atveju buvo gabenama 12 000 pakelių cigarečių kontrabanda.
Nuo rudens pradžios apie neatpažintus dronus virš savo teritorijų, karinių objektų ir oro uostų pranešė Prancūzija, Danija, Norvegija, Norvegija, Vokietija, Švedija ir Belgija.
Danijoje dronai pasirodė rugsėjo 22, 24 ir 27 d. Dėl to buvo uždaryti trys šalies oro uostai (Kopenhagos, Olborgo ir Bilundo). Bepiločiai orlaiviai taip pat buvo pastebėti netoli Esbjorgo oro uosto, karinėse bazėse Seneborge ir Skridstrupe.
Vokietijoje rugsėjo mėn. dronai pasirodė bent tris kartus. Pasak „Der Spiegel“, rugsėjo 26 d. dronas praskrido virš elektrinės, Kylio universitetinės ligoninės ir Šlėzvigo-Holšteino žemės vyriausybės pastato. Tą pačią dieną dronai buvo pastebėti virš Bundesvero bazės Zanicoje (Meklenburgas-Pomeranija), rugsėjo 27 d. – virš NATO karinių jūrų pajėgų būstinės Rostoke, o rugsėjo 29 d. – netoli tarptautinio Rostoko uosto. Praėjusį ketvirtadienį dronai buvo pastebėti netoli Vokietijos federalinės policijos aviacijos eskadrilės būstinės Gifhorne.
Rugsėjo 22 d. Norvegijoje dėl bepiločių orlaivių buvo uždarytas Oslo oro uostas, rugsėjo 27 d. jie buvo pastebėti virš NATO oro pajėgų bazės Erlane, o rugsėjo 28 d. – virš Brioniosundo miesto.
Švedijoje bepiločiai orlaiviai pasirodė rugsėjo 26 d. už kelių kilometrų nuo karinės bazės Karlskronos salyne, o Prancūzijoje rugsėjo 22 d. dronai buvo pastebėti virš Murmelon-le-Grand bazės.
Belgijoje praėjusį ketvirtadienį virš Elzenborno karinės bazės šalies rytuose pastebėta 15 bepiločių orlaivių.
Rimčiausias atvejis Lenkijoje
Rimčiausias incidentas buvo rugsėjo 9 d. vakare Lenkijoje užfiksuotas maždaug 20 bepiločių orlaivių įsiveržimas. Kai kurie iš jų galėjo būti nukreipti į NATO bazes – tai buvo pirmas kartas, kai NATO pajėgos panaudojo ginklus prieš Rusijos dronus.
Po savaitės trys naikintuvai MiG-31 12 minučių įskrido į Estijos oro erdvę.
Dėl dviejų incidentų – bepiločių įsiveržimo į Lenkiją ir naikintuvų įsiveržimo į Estijos oro erdvę – Rusijos dalyvavimas Vakaruose nekelia jokių klausimų. Kitais atvejais Maskvos pėdsakai ne tokie aiškūs, pastebi „Agentstvo“.
Aiškumo trūkumas yra vienas iš hibridinių atakų požymių, rašo CNN portalas, komentuodamas incidentus su dronais. „Putinas, neiššovęs nė vieno šūvio, sugebėjo milijonams europiečių perteikti karo Ukrainoje esmę“, – rašė žurnalistai.
Ką aiškino Putinas
Sekmadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė manantis, kad už daugumos savaitės pabaigoje virš Vokietijos pastebėtų dronų skrydžių stovi Rusija. Jis pridūrė, kad dažni įsibrovimai į Europos oro erdvę neturi precedento net lyginant su Šaltojo karo laikais.
Maskva neigė, kad yra susijusi su šiais incidentais. Ketvirtadienį Valdajaus klubo plenariniame posėdyje V.Putinas ironiškai pareiškė, kad „nebesiųs“ bepiločių orlaivių „nei į Prancūziją, nei į Daniją... į Kopenhagą... Kur dar jie skraido?“.
