Pasak jų, apie 80 proc. bažnyčių pajamų sudaro tikinčiųjų aukos, o dvasininkų pajamos priklauso nuo parapijų dydžio ir tikinčiųjų gerbūvio.
Neturtingose parapijose sekmadieniais surenkama iki 500 zlotų, didelėse – iki 4 tūkst. zlotų. Metinės bažnyčių pajamos sudaro nuo 30 iki 300-400 tūkst. zlotų. Per mėnesį bažnyčios gauna nuo 800 iki 5,5 tūkst. zlotų, o vidutinės kunigų pajamos sudaro nuo 1,5 iki 2,5 tūkst. zlotų.
Didžiausios bažnyčių išlaidos – mokesčiai už šildymą ir apšvietimą. Didelėms bažnyčioms kas mėnesį tenka pakloti maždaug po 70 tūkst. zlotų. Tuo atveju, kai parapijos turi finansinių sunkumų, jos gali panaudoti dalį pinigų, gautų iš tikinčiųjų už krikštynas, vestuves ir laidotuves bei kalėdojimo metu surinktas lėšas. Vestuvių ceremonijos ir gedulingos mišios bei laidotuvės su kunigu kainuoja nuo 200 iki 700 zlotų, o krikštynos nuo 20 iki 250 zlotų.
Beje, Lenkijos Katalikų bažnyčią svariai remia ir valstybė, pažymi dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Iš valstybinio katalikų fondo bažnyčios kasmet gauna beveik 500 mln. zlotų.
11 tūkst. kunigų ir 1100 moterų vienuolių mokyklose veda tikybos pamokas. Jiems skirta 350 mln. zlotų. Kunigams taip pat mokamos pensijos – vidutiniškai 1050 zlotų per mėnesį.
Lenkijos Katalikų bažnyčia taip pat naudojasi ES parama – apie 120 mln. zlotų per metus, bažnyčių remontui valstybė skiria 26 mln. zlotų, katalikiškai labdaros draugijai “Caritas” – 5 mln. zlotų, karo kapelionams – 20 mln. zlotų.
Be to, pastebi lenkų spauda, raporte neminima apie pajamas, kurias bažnyčia gauna iš atgautos žemės ir pastatų nuomos.
Oficialus Lietuvos banko kursas: 10 zlotu – 8,2978 lito.
