Vieno jų teigimu, pastaruosius dvejus metus pagrindiniai klientai buvo emigrantai, kurie tiesiog „kraustėsi iš vieno buto į kitą“. Tačiau dabar „80 proc. besikreipiančiųjų yra tie, kurie atsikraustė neseniai arba tik ketina tai padaryti“.
„Situacija apskritai primena 2022 metus“, – pridūrė pašnekovas.
Kainos šoko 30 proc.
Dėl to per pastaruosius tris mėnesius nuomos kainos Armėnijos sostinėje šoktelėjo apie 30 proc., teigia kitas nekilnojamojo turto specialistas.
„Nuo gegužės švenčių žmonės važiuoja, o dabar jų dar daugiau. Turiu daugybę užklausų rugsėjui. Manau, jie nori pasitraukti prieš Valstybės Dūmos rinkimus. Todėl rugsėjį kainos tikriausiai dar labiau pakils“, – pastebėjo agentas.
Tuo pat metu vienas pašnekovų dabartines būsto kainas pavadino „tiesiog beprotiškomis“.
Populiariuose Rusijos „Telegram“ kanaluose, skirtuose būsto paieškai Jerevane, taip pat matomas ryškus paklausos suaktyvėjimas, atkreipė dėmesį „Viorstka“. Kasdien juose pasirodo dešimtys naujų skelbimų iš tų, kurie jau atskrido į Armėniją arba planuoja emigruoti rudenį. Būsto ieško tiek šeimos su vaikais, tiek vieniši jauni vyrai ir moterys.
„Kas atvykstate rugsėjo pradžioje ir norite nuomotis butą per pusę, parašykite – ieškau sugyventinio vyrui“, – rašė viena grupės narė. Tuo tarpu nekilnojamojo turto kanalas „Metry v dramach“ pažymi, kad „normalių variantų“ nuomai jau nebeliko.
„Yandex Wordstat“ duomenimis, rusai aktyviai ieškoti „butų Jerevane“ pradėjo 2026 m. pavasarį. Per savaitę nuo liepos 13 iki 19 d. užklausų skaičius pasiekė 5,2 tūkst. ir viršijo 2022 m. vasario 28 – kovo 6 d. rodiklius (5 tūkst.), kai prasidėjo plataus masto karas Ukrainoje.
Rekordinis paieškų skaičius buvo užfiksuotas per 2022 m. rudens mobilizaciją (beveik 10 tūkst. rugsėjo 19–25 d. savaitę). Tuo pat metu „Google Trends“ statistika rodo, kad rusų domėjimasis butais Jerevane 2026 m. vasarą jau prilygsta invazijos į Ukrainą pradžios ir mobilizacijos laikotarpiams.
Kaip kilo gandai
Kiek anksčiau „Viorstkos“ šaltiniai pranešė, kad po rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų valdžia šalyje gali įvesti karinę padėtį ir paskelbti mobilizaciją. Gandai apie pastarąją sklando jau kelis mėnesius.
Apie rengiamą naują mobilizaciją rašė ir Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jos neatmetė ir kai kurie Europos pareigūnai, kalbėję su „The Washington Post“. Pasak jų, Kremlius tokio žingsnio gali imtis, jei fronte išliks dideli nuostoliai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Vladimiras Putinas per naują mobilizaciją į frontą ketina išsiųsti „nuo 300 iki 500 tūkst. žmonių“. Jis tai aiškino tuo, kad nuo metų pradžios, jo duomenimis, Rusijos gynybos ministerija į kariuomenę pritraukė 221 tūkst. kontraktininkų, tačiau nuostoliai per tą patį laikotarpį pasiekė 225,5 tūkst. žmonių, iš kurių 131 tūkst. – žuvusieji.
V.Zelenskis pažymėjo, kad V. Putinas mobilizaciją vykdys spalio pradžioje, „jei mes jam nesukursime problemų su logistika, ginklais, benzinu bei dyzelinu ir jei mūsų partneriai neįves totalių sankcijų už jo agresiją“.
