O žvanginimas ginklais ir garsūs grasinimai – tiek agresyvi retorika, raginant Vakarų ambasadas palikti Kyjivą, tiek vis intensyvesni ir žiauresni raketų bei dronų smūgiai Ukrainos miestams – gali būti bandymas priversti Vašingtoną ir Kyjivą sugrįžti prie derybų, rašo laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Europos pareigūnais ir analitikais.
Kitaip tariant, Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui reikia rasti išeitį iš susidariusios padėties.
Eskalacija vardan derybų
Rusijoje spaudimas V.Putinui nutraukti karą tik stiprėja. Šalies puolimas atsidūrė aklavietėje, sparčiai senka finansai, o Ukraina tik didina tolimojo nuotolio smūgių skaičių. Dėl to Kremlius vis dažniau žvangina ginklais ir visa gerkle grasina užpulti Kyjivą bei kaltina Europą toliau remiant Ukrainą.
Anoniminių Europos pareigūnų teigimu, Rusija eskaluoja savo agresiją būtent dėl besikaupiančių sunkumų šalies viduje. Pasak straipsnio, pirmiausia, tai gali reikšti Maskvos bandymą atnaujinti taikos derybas, kad sudarytų susitarimą savo sąlygomis.
Neseniai viename svarbiausių Rusijos užsienio politikos žurnalų „Russia in Global Affairs“ paskelbtoje analizėje teigiama, kad V.Putino karo tikslai šiuo metu yra nepasiekiami, o ataskaita tapo dar vienu augančio nesutarimo Rusijos politinės vadovybės viršūnėse ženklu.
Rusų mokslininkas Vasilijus Kašinas savo analizėje atkreipė dėmesį, kad dėl nuolatinės Vakarų pagalbos Kyjivui ir sparčių inovacijų Rusija negali pralenkti Ukrainos karinės įrangos ir technologijų srityje.
„Karas vyksta tarp santykinai lygiaverčių priešininkų. Istoriškai tokie karai retai kada baigdavosi visišku vienos iš pusių sunaikinimu. Praktiškai antirusiško režimo eliminavimas iš esmės yra nepasiekiamas be visos šalies karinės okupacijos ilgam laikui. Rusijai tai techniškai neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Straipsnyje teigiama, kad, nors Rusija savo smūgius Kyjivui bando pateikti kaip keršto už Ukrainos puolimą aktą, iš tikrųjų tai gali būti Maskvos bandymas susigrąžinti iniciatyvą vasaros puolimo įkarštyje, kuris galėjo pasirodyti sunkesnis nei tikėtasi. Tokių problemų fronte priežastys – padidėjęs Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių Rusijos logistikos objektams skaičius.
Pasak žurnalistų, V.Putinas galimai vis dar tiki, kad jo kariuomenė yra pajėgi užimti likusią Donecko srities dalį „per kelis mėnesius“. Ir šiame kontekste jis gali planuoti atnaujinti taikos derybas. Tačiau ekspertai teigia, kad neįdėdama papildomų pastangų Rusijos kariuomenė pajėgi tik stagnuoti.
„Juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“
„Carnegie" Rusijos ir Eurazijos fondo vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja įvertino, kad įvykiai, apanašu, krypsta Rusijos nenaudai.
„Rusijos karinis pranašumas pradeda mažėti, o Ukraina plečia smūgių geografiją ir jų intensyvumą, tuo tarpu JAV padarė pertrauką derybose, – aiškino ekspertė. – Visa tai sukuria jausmą, kad reikalai juda ne ta linkme, kuria nori Putinas“.
„Didele dalimi eskalavimas yra vienintelis būdas reaguoti į situaciją, kurios negali kontroliuoti“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Jonatanas Vseviovas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše įspėjo, kad Kremliaus bandymas eskaluoti įtampą su NATO yra „paskutinis bandymas įvilioti Vakarus į derybų spąstus, suskaldyti paramą Ukrainai ir nukreipti mus nuo mūsų kurso“.
Penktadienį V.Putinas pakartojo šio mėnesio pradžioje pirmą kartą išsakytą teiginį, kad Rusijos mūšių aktyvumas reiškia, jog konfliktas Ukrainoje „artėja prie pabaigos“. Tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Aižėjanti ekonomika
Problemų Rusijai kelia ir ekonominė padėtis. Nepaisant to, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugo naftos kainos, Rusija didina karines išlaidas, atimdama pinigus iš civilinio sektoriaus. Pasak Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto ekonomisto Janiso Kluge'o, didelis biudžeto deficitas ir toliau kaupsis. Ir jis bus labiausiai pastebimas regionuose.
Be to, Rusija susiduria su kariuomenės papildymo naujais rekrūtais problema. Atsižvelgdami į tai, Europos pareigūnai prognozuoja, kad Maskva gali būti priversta paskelbti nepopuliarią mobilizaciją po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų.
Tačiau kiti pareigūnai mano, kad Kremlius veikiau bus priverstas sustabdyti karą, o ne pradėti naują šaukimo bangą.
„Priežastis, dėl kurios jie to nedarė, ir toliau bus priežastis, dėl kurios jie to nedarys. Rusija gali norėti sustabdyti operaciją, nes ji jiems nėra tvari“, – kalbėjo vienas šaltinis.
-
Kremlius kirto Zelenskiui: karas gali baigtis per vieną dieną
-
Iki gyvos galvos nuteisė Rusijos generolą, norėjusį užimti Kyjivą per 3 dienas
-
AFP analizė: gegužę Ukraina antrą mėnesį iš eilės atstūmė Rusijos pajėgas
-
Oligarchai „sušelpė“ Vladimirą Putiną: pervedė milijardus eurų
-
Ukrainos pasienio kaimuose skelbiama privaloma evakuacija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad dabar atsivėrė galimybė derėtis su Rusija. Pasak jo, tai tapo įmanoma, nes rusai pradėjo prarasti iniciatyvą mūšio lauke. Jis paragino iki žiemos pradžios rasti diplomatinį sprendimą su Rusija.
