„Jeigu nepaisydama daugybės įspėjimų grupė išdavikų toliau eis beprotišku susipriešinimo su Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR) keliu, žeminančiu jos orumą, šalis bus priversta imtis ryžtingų priemonių, net visiškai nutraukti Šiaurės ir Pietų santykius“, – sakoma Šiaurės Korėjos komunistų partijos leidinyje.
Vasarį atėjus į valdžią Lee Myung-bakui, pagalba Šiaurės Korėjai smarkiai sumažėjo.
Naujasis Pietų Korėjos prezidentas žadėjo šiaurinei kaimynei srautą investicijų, jeigu ji atsisakys planų kurti branduolinį ginklą. Bet Pchenjanas atmetė šiuos siūlymus, nes, analitikų nuomone, nuogąstavo, kad nesumažėtų valstybės įtaka ekonomikai, kuri yra viena iš labiausiai izoliuotų pasaulyje.
Stebėtojai mano, kad Pchenjanas dabar jaučia didelę ekonominę nepriklausomybę nuo Pietų Korėjos, nes sušvelnėjus JAV politikai dėl Šiaurės Korėjos, pastarajai atsiveria galimybė gauti investicijų iš kitų šalių.
Savaitės pradžioje Pchenjanas priėmė sprendimą vėl įsileisti JT stebėtojus į branduolinį kompleksą Jongbjone, kuriame gaminamas plutonis Pchenjano branduolinei programai.
Tai įvyko po to, kai Jungtinės Valstijos įvykdė savo pažadą išbraukti Šiaurės Korėją iš tarptautinį terorizmą remiančių šalių sąrašo ir dalinai panaikino ekonomines sankcijas.
Padidėjus įtampai tarp Šiaurės ir Pietų, Pietų Korėjos bendrovėms gali būti dar sunkiau patekti į tarptautinę kapitalo rinką, kurią šiuo metu krečia pasaulinė finansų krizė.
Kita vertus, pastaruoju metu atsiranda abejonių, kas turi realią valdžią Šiaurės Korėjoje. Jos vadovą Kim Jong-ilą (Kim Čen Irą), sprendžiant iš gandų, rugpjūtį ištiko insultas, ir nuo to laiko jis kone nėra pasirodęs viešumoje.
