Sekite 15min Google
Su Rusija siejamos socialinių tinklų paskyros per kelias dienas po masinio migrantų antplūdžio į Ispanijai priklausančią Seutą savo žinutėmis pasiekė daugiau kaip pusę milijono žmonių, skelbia „The Guardian“, remdamasis kovos su dezinformacija grupės „411“ atlikta analize.
Krizė prasidėjo liepos pabaigoje, kai dešimtys tūkstančių žmonių mėgino iš Maroko patekti į nedidelę Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje. Per kelias dienas į Seutą, kaip skaičiuojama, pateko apie 72 tūkst. migrantų, tačiau didžioji jų dalis netrukus buvo grąžinta.
„411“ išanalizavo maždaug 4,5 mln. socialinių tinklų įrašų ir nustatė, kad iškart po krizės pradžios ėmė sparčiai plisti koordinuotai atrodantys pranešimai, įvykius vaizdavę kaip sąmoningai organizuotą „puolimą“. Kai kuriose žinutėse taip pat buvo teigiama, kad valdžios institucijos esą padeda migrantams, o prie šių teiginių buvo pridedamos islamofobinės bei antisemitinės sąmokslo teorijos.
Pasak analizės, šie naratyvai buvo greitai išversti į septynias kalbas ir vien per šešias rugpjūčio 1-osios valandas surinko daugiau kaip 720 tūkst. peržiūrų.
Vienu iš pirminių tokios informacijos šaltinių tyrėjai įvardija „Rybar“ – populiarų „Telegram“ kanalą, kurį Jungtinės Karalystės institucijos yra siejusios su Rusijos žvalgyba. „Rybar“ valdančiai bendrovei Europoje taip pat taikytos sankcijos.
Jo skelbiamą turinį toliau platino vadinamosios „kartotojų“ paskyros. Tarp jų buvo ir kanalų, siejamų su „Pravda“ tinklu – tarptautine infrastruktūra, naudojama Kremliui palankiam turiniui skleisti įvairiose šalyse.
Tyrėjai kalba apie veikiančią „mašiną“
Briuselyje veikiančios organizacijos „Alliance4Europe“ vyriausiasis tyrėjas Samanas Nazari teigė, kad panašūs procesai vis dažniau matomi skirtingose Europos valstybėse.
„Atrodo, kad egzistuoja kažkokia veikianti mašina ar struktūra“, – sakė jis.
Pasak S.Nazari, tokio pobūdžio informacinės kampanijos per krizes Europoje kartojasi pernelyg reguliariai, kad viską būtų galima paaiškinti vien spontanišku prisijungimu prie populiarios temos.
„411“ vyriausiasis tyrėjas Nedas Mendezas procesą palygino su „labai specifiniu ir organizuotu informaciniu greitkeliu“: į jį patekęs turinys gauna tokį sklaidos postūmį, kokio kitos žinutės neturi.
Analitikai atkreipė dėmesį, kad, palyginti su panašia Seutos migracijos krize 2021 metais, kraštutinių dešiniųjų mobilizacija šį kartą buvo gerokai greitesnė. Socialiniuose tinkluose pasirodė raginimų nacionalistams vykti į Seutą ir „patruliuoti“ prie gyvenamųjų namų bei verslų, o po kelių dienų nacionalistinės grupės jau rinkosi pagrindinėje miesto aikštėje.
Migrantų tarpusavio koordinavimas – atskiras reiškinys
Vis dėlto tyrimas išskiria du skirtingus procesus.
Socialiniai tinklai turėjo reikšmingą vaidmenį ir pačioje migracijos krizėje. Internete sklido gandai, kad siena su Seuta esą atidaryta, taip pat buvo dalijamasi patarimais, kaip ją pasiekti.
„411“ aptiko daug migrantų tarpusavio pokalbių apie kelionės logistiką, ypač po išplitusiais vaizdo įrašais apie Seutą. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad ši koordinacija atrodė organiška: ją daugiausia vykdė nedidelės anoniminės individualios paskyros, o ne vienas identifikuojamas organizatorius ar verbavimo kanalas.
Taigi analizė nepateikia įrodymų, kad su Rusija siejami kanalai organizavo migrantų judėjimą. Su Rusijos struktūromis siejamas kitas etapas – jau prasidėjusios krizės išnaudojimas kraštutinių dešiniųjų ir destabilizuojantiems naratyvams sustiprinti.
„411“ tyrėjų vertinimu, būtent ši jau egzistuojanti informacijos sklaidos infrastruktūra kelia didžiausią susirūpinimą, nes ją galima panaudoti per kitą migracijos ar politinę krizę.
„Kitą kartą, kai kur nors Viduržemio jūros regione kils incidentas pasienyje, tie patys informacijos perdavimo tinklai jau bus pasirengę jį perimti ir skleisti“, – perspėja analizės autoriai.
