Indijos valstybinės įmonės „Steel Authority of India“ (SAIL) ir „National Mineral Development Corporation“ (NMDC) domisi Rusijos turto įsigijimu, „Reuters“ sakė informuoti šaltiniai. Jų teigimu, gegužės mėnesį Indija išsiuntė delegaciją į Rusiją aptarti šio klausimo su vyriausybės ir anglies pramonės atstovais.
Tuo pat metu SAIL galimybę pirkti Rusijos turtą nagrinėja specialiai sukurta vidaus komisija.
Šių metų pradžioje Indijos vyriausybė pripažino, kad kokso anglis yra pagrindinė ir strateginė naudingoji iškasena dėl jos priklausomybės nuo importuojamų išteklių. Šiuo metu daugiau nei pusę šalies iškastinio kuro poreikių patenkina Australija, o likusią dalį importuoja tokios šalys kaip Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Gegužės mėn. Indijos plieno ministro pavaduotojas Sandeepas Poundrikas sakė, kad šalis planuoja padidinti kokso anglių tiekimą iš Rusijos du-tris kartus, „jei kokybė ir kaina bus tinkama“.
Tuo pat metu Indija yra antroji rusiškų anglių importuotoja po Kinijos. Pirmąjį 2026 m. ketvirtį šalis šios žaliavos pirkimą padidino 7 proc. iki 18,2 mln. tonų. Nepaisant to, Rusijos anglių pramonė ir toliau grimzta į didžiausią krizę nuo 1990-ųjų.
Rusijoje daugėja nepelningų anglių pramonės įmonių
Šalyje „sparčiai daugėja“ nepelningai dirbančių anglių įmonių – šių metų kovą „raudonojoje zonoje“ buvo 62 įmonės, iš kurių 20 jau sustabdė gamybą, o 14 nusprendė likviduotis arba pristabdyti veiklą, sakė energetikos ministro pavaduotojas Dmitrijus Islamovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Remiantis 2024 m. rezultatais, angliakasiai patyrė subalansuotą 112,6 mlrd. rublių nuostolį, 2025 m. šis skaičius išaugo iki rekordinio pramonės istorijoje – 408 mlrd. rublių, o per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius – 88 mlrd. rublių. Iš viso sukaupta nuostolių suma siekė 608,6 mlrd. rublių.
Vėl laukiama milijardinių nuostolių
Šiais metais Rusijos angliakasių padėtis dar labiau pablogės: vyriausybė prognozuoja, kad subalansuoti pramonės nuostoliai, palyginti su praėjusiais metais, padidės dar 41 proc. – iki 576 mlrd. rublių (6,9 mlrd. eurų). Taigi per trejus metus anglies pramonė praras daugiau kaip 1 trilijoną rublių.
Sankcijos atėmė iš anglių kasėjų eksporto rinkas, aukštos palūkanų normos sukėlė skolų krizę, o stiprus rublis smogė pajamoms, kurios ir taip kenčia dėl vėluojančių mokėjimų, sakė ekonomistas Jevgenijus Charlampenkovas.
Be to, Kinija, tapusi pagrindine Rusijos anglių pirkėja, jau trečius metus iš eilės mažina importą: 2026 m. sausio-vasario mėn. tiekimas į Kiniją sumažėjo dar 15 proc. iki 10,8 mln. tonų.
Anglies bendroves ištiko „sisteminė krizė“, o Rusijos energetikos ministerijos prognozės signalizuoja apie „užsitęsusį sektoriaus nuosmukį“, sakė „Finam“ analitikas Jaroslavas Kabakovas.
