Po Alijevo patarimo Ukrainai nesutikti su okupacija „Z“ kanalai skalambija apie karą su Azerbaidžanu

I.Alijevas šeštadienį žiniasklaidos forume Šušos mieste atsakė į ukrainiečių tinklaraštininko Dmytro Gordono klausimą – ką jis, „kaip nugalėjusios tautos lyderis, galėtų patarti Ukrainai ir ukrainiečiams“. Azerbaidžano prezidentas sakė, kad jis pataria „niekada nepasiduoti ir niekada nesitaikstyti su teritorinio vientisumo pažeidimu“. Taip pat per kalbą I.Alijevas sakė, kad Baku „rengia dokumentų portfelį, kurį pateiks tarptautinei teismų sistemai“ dėl lėktuvo AzAl katastrofos, kuris sudužo Kazachstane po tikėtino priešlėktuvinės gynybos raketos smūgio virš Grozno.

Keletas „Z“ kanalų po I.Alijevo pareiškimų rašė apie būtinybę ruoštis galimam karui su Azerbaidžanu. Tinklaraštininkas Aleksejus Živovas (113 tūkst. prenumeratorių) įvertino Azerbaidžano prezidento pareiškimus kaip „atvirai priešiškus“ ir rašė, kad „Kaspijos jūra netrukus gali tapti dar vienu karinių veiksmų lauku“.

Kanalas „Zapiski veterana“ (321 tūkst. abonentų) rašė, kad „Baku sparčiai virsta NATO filialu ir sąmoningai seka Ukrainos pėdomis“. Kanalo autoriai Azerbaidžano perėjime nuo rusiškos prie tarptautinės koordinačių sistemos (šeštadienį paaiškėjo ir atitinkamas I.Alijevo dekretas) įžvelgė „užslėptą signalą, kad Azerbaidžanas ruošiasi karui su Rusija“.

Konfliktą su Baku „neišvengiamu“ pavadino „Z“ tinklaraštininkas Semionas Pegovas („WarGonzo“ kanalas; 898 tūkst. prenumeratorių). „Azerbaidžanas atvirai ir viešai užėmė rusofobišką poziciją. Ir kuo anksčiau pradėsime ruoštis šiam konfliktui, tuo geriau“, – rašė S.Pegovas.

Anot prokarinio tinklaraštininko Jurijaus Podoliakos (3,1 mln. prenumeratorių), I.Alijevas „pasirinko eskalacijos liniją“ ir „tik jam parodyta jėga gali priversti jį nuo jos nusigręžti“. „Azerbaidžano valstybė Rusijai šiandien yra ne tik ne draugiška šalis, bet ir geopolitinis priešininkas“, – rašė J.Podoliaka. Prokarinis tinklaraštininkas ragino Rusijos užsienio reikalų ministeriją „atsitraukti ir pirmiausia atiduoti kortas į mūsų Vidaus reikalų ministerijos rankas, o paskui, jei reikės, ir į Gynybos ministerijos rankas“.

„Telegram“ kanalas „Pozdniakov 3.0“ (188 000 prenumeratorių) šeštadienio vakarą paskelbė raginimą: „Orešniku“ Baku centre“.

Kai kurie prokariniai kanalai į I.Alijevo pareiškimus žiūrėjo santūriau. Kanalas „Archangel specnaza“ (1,1 mln. abonentų) rašė, kad „atėjo laikas persvarstyti santykius su šia šalimi [Azerbaidžanu]“. O „Dva majora“ (1,2 mln. abonentų) ragino nutraukti „žemės ūkio produktų eksportą iš Azerbaidžano“. „Tegul krovininiai vagonai su pomidorais pasienyje pradeda smirdėti nuo karščio, ir tegul šią smarvę išgirsta Baku“, – rašė kanalo autoriai.

Kaip Rusija numušė Azerbaidžano lėktuvą

„Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofa / Isa Tazhenbayev / ZUMAPRESS.com

15min primena, kad gruodžio 25 d. netoli Aktau sudužo lėktuvas „Embraer 190“. Per avariją žuvo 38 žmonės. Atlikus preliminarų avarijos tyrimą paaiškėjo, kad į lėktuvą pataikė Rusijos raketa (lėktuvui bandant nusileisti Čečėnijos sostinėje, regioną atakavo bepiločiai).

Po katastrofos Azerbaidžano prezidentas I.Alijevas pareikalavo, kad Rusija nubaustų atsakingus asmenis, užtikrintų tyrimo skaidrumą ir „žmogišką elgesį“. Maskva šių reikalavimų taip ir neįvykdė.

Rusijos ir Azerbaidžano santykių krizė vėl paaštrėjo po to, kai birželio 27 d. per saugumo pajėgų reidą Jekaterinburge buvo nužudyti du Azerbaidžano piliečiai. Vėliau buvo sulaikyti dar aštuoni asmenys.

Maskva tvirtina, kad per reidą viskas vyko pagal įstatymus. Baku bando priversti Maskvą pripažinti reido Jekaterinburge neteisėtumą ir ištirti Zijadino ir Huseino Safarovų mirties aplinkybes. Azerbaidžane buvo sulaikyta trylika Rusijos piliečių.