Po bombonešius išsprogdinusios Ukrainos operacijos: Rusija griebėsi veiksmų

Birželio 1 d. įvykdytos ilgai planuotos slaptos operacijos metu ukrainiečiai nusitaikė į Rusijos karinius aerodromus ir smogė Rusijos strateginiams orlaiviams.

Instituto analitikai, remdamiesi atvirojo šaltinio tyrėjų „Frontelligence Insight“ išvadomis, atkreipė dėmesį, kad liepos 7 d. darytose palydovinėse nuotraukose matyti, jog Rusijos pajėgos Chalino oro bazėje Kursko srityje pastatė maždaug 10 sustiprintų bunkerių, uždengtų žemes danga, 12 betoninių bunkerio tipo statinių ir aštuonis angaro tipo pastatus orlaivių stovėjimo aikštelėse.

Birželio 27 d. bendrovės „Planet Labs“ užfiksuotose palydovinėse nuotraukose, padarytose Chalino oro bazės apylinkėse, taip pat matyti sutvirtinti angarai, patvirtinantys „Frontelligence“ vertinimą.

Tyrėjai taip pat pranešė, kad liepos 9-osios palydovinėse nuotraukose matyti, jog Rusijos pajėgos okupuotame Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje pastatė du į bunkerius panašius betoninius statinius. Prieš dvi dienas „Planet Labs“ padarytose palydovinėse nuotraukose matyti betoninės lėktuvų slėptuvės.

Tačiau nuotraukose nematyti jokių statybos darbų Džankojaus oro pajėgų bazėje Kryme.

Naujausiose palydovinėse nuotraukose taip pat užfiksuoti bombonešių likučiai, vis dar esantys Belajos oro bazėje Irkutsko srityje ir Olenijos oro bazėje Murmansko srityje - dviejuose aerodromuose, kuriems Ukrainos pajėgos smogė birželio 1 d. vykdydamos operaciją „Voratinklis“.

Po išpuolio Rusijos pareigūnai ir kariniai tinklaraštininkai kaltino Rusijos vadovybę, kad ji nesugebėjo apsaugoti Rusijos karinės infrastruktūros nuo Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių.

Todėl po daugiau nei trejus metus trukusio karo Rusija tikriausiai pradeda kurti savo oro bazių apsaugą būtent reaguodama į operaciją „Voratinklis“, spėjo Karo tyrimų instituto analitikai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad sunaikinta 12 orlaivių, įskaitant bombonešius Tu-22 M, taip pat keli radiolokacinio stebėjimo lėktuvai A-50, kurių kiekvieno vertė - 300 mln. dolerių.

Vėliau leidinio „The Washington Post“ šaltinis Kyjive atskleidė, kad Ukrainos žvalgybos tarnybos toliau rengia „sudėtingas operacijas“ prieš Rusiją jos teritorijoje

Anksčiau pranešta, kad reaguodama į grėsmę, Rusija taip pat perkėlė dešimtis bombonešių į oro bazes toliau nuo sienų su Ukraina.

Remiantis atvirųjų šaltinių stebėsenos analitikų „AviVector“ išnagrinėtomis palydovinėmis nuotraukomis, pirmosiomis birželio dienomis visi lėktuvai „Tu-160“, dislokuoti Belajos aerodromuose Irkutsko srityje ir Olenijos aerodrome Murmansko srityje, paliko savo bazes.

Suomijos karinių oro pajėgų nuotr./Rusijos bombonešiai TU-22

Du bombonešiai buvo dislokuoti Anadyre Čiukčių autonominėje respublikoje, trys - Jelizove Kamčiatkoje, dar trys - Borisoglebskojės aerodrome Tatarstane. Taip pat 11 bombonešių Tu-22M3 ir visi Tu-95MS paliko aviacijos bazę netoli Murmansko. Lėktuvai buvo dislokuoti Ukrainkos aerodrome Amūro srityje, Engels-2 Saratovo srityje, Borisoglebskojoje Tatarstane ir Mozdoko aerodrome Šiaurės Osetijoje, kurį pastaruoju metu Rusijos kariuomenė mažai naudojo.

Siųsdama strateginę aviaciją į atokius aerodromus, įskaitant Tolimuosiuose Rytuose, Maskva bando sumažinti naujų Ukrainos bepiločių lėktuvų atakų riziką, pažymėjo Karališkojo jungtinių tarnybų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Justinas Bronkas.

Po Ukrainos smūgių Rusijai gali tekti dažniau perkelti savo strateginius orlaivius iš vieno aerodromo į kitą, atkreipė dėmesį buvęs Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų vadas Gregas Bagwellas.