M.Blaszczakas „Radio ZET“ laidoje viešėjo rugsėjo 1-ąją, Antrojo pasaulinio karo pradžios metinių dieną. Tuomet laidos vedėjas Bogdanas Rymanowskis jo paklausė: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“
Į tai buvęs gynybos ministras, dabartinis Lenkijos Seimo narys atsakė: „Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją. Reikia būti stipriems sąjungose, taip buvo valdant PiS, ir remtis bendradarbiavimu su JAV.“
Šis atsakymas, nors paskui buvęs ministras ir mėgino socialiniuose tinkluose teisintis, sukėlė didelį skandalą Lenkijoje.
Plačiau: Lenkijoje – didžiulis skandalas dėl Baltijos šalių gynybos.
Atsakymai dvejonių nekelia
Po šio interviu radijo stotis užsakė atlikti gyventojų apklausą, kurią atlikęs Rinkos ir socialinių tyrimų institutas IBRIS klausė: „Ar, jūsų nuomone, kilus realiai agresijai iš Rusijos pusės Lenkija privalo padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai?“
Rezultatai, kaip skelbia radiozet.pl, rodo labai aiškiai – lenkai jaučiasi atsakingi už karinį NATO sąjungininkų saugumą, nesvarbu, ką apie tai kalba dalis politikų.
„Saugumo klausimas mūsų regione ir įsipareigojimų kitoms NATO narėms laikymasis yra esminiai Lenkijos piliečiams – tokią išvadą galima daryti atlikus apklausą „Radio ZET“ užsakymu“, – skelbia radijo stotis.
Abejojančių – mažuma
Apklausos dalyvių atsakymai į klausimą, ar Lenkija privalėtų padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai Rusijos agresijos atveju, pasiskirstė taip:
- Tikrai taip – 47,5 proc.
- Greičiau taip – 30,3 proc.
- Greičiau ne – 9,8 proc.
- Tikrai ne – 6,3 proc.
- Nežinau/sunku pasakyti – 6,1 proc.
„Apklausos rezultatai vienareikšmiškai rodo didžiulį lenkų solidarumą su mūsų baltiškaisiais NATO sąjungininkais. Bendrai net 77,8 proc. respondentų yra už pagalbą šioms šalims, jeigu jas pultų Rusija. Į šį rezultatą patenka 47,5 proc. atsakymų „tikrai taip“ bei 30,3 proc. „greičiau taip“. Tokios pozicijos priešininkai sudaro 16,1 proc. (iš jų 9,8 proc. atsakiusiųjų „greičiau ne“ ir 6,3 proc. „tikrai ne“)“, – rezultatus apibendrina „Radio ZET“.
Apklausos rezultatai vienareikšmiškai rodo didžiulį lenkų solidarumą su mūsų baltiškaisiais NATO sąjungininkais.
Dar vienas įdomus šios apklausos aspektas – lenkai šiuo klausimu vieningi nepaisant politinių pažiūrų, o tai Lenkijoje gana retai pasitaiko.
Šiuo atveju tiek valdančių partijų, tiek opozicijos rėmėjai atsakė labai panašiai: iš pritariančiųjų valdančiosios koalicijos partijoms už pagalbą Lietuvai, Latvijai ir Estijai Rusijos agresijos atveju pasisakė 83 proc. (58 proc. atsakė „tikrai taip“, 25 proc. – „greičiau taip“), tarp opozicijos (visų pirma partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), taip pat Lenkijos karūnos konfederacijos) rinkėjų – palaikančiųjų net 86 proc. (48 proc. sakė „tikrai taip“, 38 proc. – „greičiau taip“).
Tokią karinę paramą remia labiau vyrai (86 proc. už) nei moterys (70 proc.).
Apklausa vykdyta pasirenkant respondentus iš visos Lenkijos, telefonu. Joje dalyvavo 1068 žmonės, ji atlikta rugsėjo 4-5 dienomis.

