„Noriu pasveikinti didžiąją Irano tautą (...) su pergale prieš klastingą sionistinį režimą“, – sakoma A.Khamenei rašytiniame pareiškime, kurį perdavė oficialioji naujienų agentūra IRNA.
Jo žodžiai taip pat buvo paskelbti oficialioje ajatolos paskyroje socialiniame tinkle „X“.
„Tiek triukšmo, tiek pretenzijų, o sionistinis režimas praktiškai buvo nukautas ir sutriuškintas Islamo Respublikos smūgių. Sveikinu su mūsų brangaus Irano pergale prieš JAV režimą. JAV režimas tiesiogiai įsitraukė į karą, nes manė, kad jei to nepadarys, sionistinis režimas bus visiškai sunaikintas. Jis įsitraukė į karą siekdamas išgelbėti tą režimą, tačiau nieko nepasiekė“, – rašė A.Khamenei.
Ajatola taip pat pridūrė, kad Iranas „sudavė stiprų antausį Jungtinėms Valstijoms“, turėdamas omenyje smūgį Al-Udeido oro pajėgų bazei Katare, kuri yra viena svarbiausių JAV bazių regione.
„Tai, kad Islamo Respublika turi prieigą prie svarbiausių JAV centrų regione ir gali imtis veiksmų, kai tik mano esant reikalinga, yra svarbus dalykas. Tokie veiksmai gali pasikartoti ir ateityje. Jei įvyktų kokia nors agresija, priešas neabejotinai sumokės didelę kainą“, – rėžė aukščiausiasis lyderis.
Jis taip pat pareiškė, kad „nieko reikšmingo“ neatsitiko branduoliniams objektams, kuriems smogė Jungtinės Valstijos.
„Jie atakavo mūsų branduolinius objektus, už ką, žinoma, reikėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniuose teismuose, tačiau jie nepadarė nieko reikšmingo“, – pabrėžė A.Khamenei.
Kalbėdamas apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris teigė, kad sunaikino Irano branduolinę programą, A.Khamenei sakė, kad jis „neįprastai sureikšmino įvykius, ir paaiškėjo, kad jam reikėjo šio sureikšminimo – kiekvienas, kuris girdėjo šiuos žodžius, suprato, kad už šių žodžių slypi kita tiesa“.
Baigdamas ajatola pareiškė, kad Iranas „niekada nepasiduos“ Jungtinėms Valstijoms.
„Amerikos prezidentas viename iš savo pareiškimų nurodė, kad Iranas turi pasiduoti. Pasiduoti! Tai nebėra klausimas nei dėl sodrinimo, nei dėl branduolinės pramonės, bet dėl Irano pasidavimo“, – dėstė aukščiausiasis lyderis.
„Tokio įvykio (pasidavimo) niekada nebus. Jis niekada neįvyks“, – pridūrė jis.
Paliaubos tarp Izraelio ir Irano buvo paskelbtos antradienį.
Nerimas dėl dingimo
Per 12 dienų trukusį karą, kurio metu izraeliečių pajėgos smogė Teheranui, kol Izraelio vardu įsikišo JAV, A.Khamenei nebuvo matomas viešumoje, kadangi saugumo sumetimais turėjo slėptis nežinomoje vietoje.
Iš A.Khamenei nebuvo nieko girdėti nuo to laiko, kai buvo nugabentas į slaptą vietą, prasidėjus Izraelio ir Irano karui birželio 13 d., kuomet žydų valstybė atakavo Teherano branduolinius objektus ir pradėjo aukščiausiųjų kariuomenės vadų bei mokslininkų eliminavimo kampaniją.
Pasak „The New York Times“, antradienį Irano valstybinės televizijos laidos vedėjas viešai kreipėsi į A.Khamenei biuro atstovą su klausimu, kuris neduoda ramybės visai šaliai: „Kas vyksta su mūsų lyderiu?“.
Jis pažymėjo, kad žiūrovai atsiuntė daugybę žinučių, kuriose klausiama to paties. Tačiau pareigūnas Mehdi Fazaeli, ajatolos archyvų biuro vadovas, nepateikė aiškaus atsakymo. Pareigūnas pridūrė, kad jis taip pat sulaukė daugybės pareigūnų ir kitų asmenų, susirūpinusių dėl ajatolos, užklausų.
„Mes visi turėtume melstis“, – pareiškė M.Fazaeli.
„Žmonės, atsakingi už aukščiausiojo lyderio apsaugą, gerai atlieka savo darbą, – pabrėžė jis. – Jei Dievas duos, mūsų žmonės galės švęsti pergalę kartu su savo lyderiu.“
Anksčiau šaltiniai pranešė, kad dėl galimo pasikėsinimo nužudyti A.Khamenei esą slepiasi bunkeryje ir vengia bet kokių elektroninio ryšio priemonių.
Hamzehas Safavi – politikos analitikas, Islamo revoliucijos gvardijos korpuso vado ir vyriausiojo A.Khamenei karinio patarėjo generolo Yahya Safavi sūnus – sakė, kad Irano saugumo pareigūnai mano, jog Izraelis vis dar gali bandyti nužudyti A.Khamenei, net ir paliaubų metu. Todėl, pasak jo, jie taiko ypatingus saugumo protokolus, įskaitant ribojamą sąlytį su išoriniu pasauliu.
Dalijosi valdžią?
Pasak „The New York Times“, ajatolai kelioms dienoms dingus iš viešosios erdvės, Irane buvo stebimas besusidarantis valdžios vakuumas.
Keturi aukšto rango Irano pareigūnai, susipažinę su šiuo metu vyriausybėje vykusiomis politinėmis diskusijomis, žurnalistams sakė, kad nesant A.Khamenei politikai ir kariuomenės vadai ėmė sudarinėti sąjungas ir pradėjo netiesiogiai kovoti dėl valdžios.
Šios frakcijos skirtingai įsivaizduoja, kaip Iranas turėtų tęsti savo branduolinę programą, derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir priešpriešą su Izraeliu.
Šaltinių teigimu, šiuo metu viršenybę turėjo frakcija, kuri siekia nuosaikumo ir diplomatijos. Jai priklauso ir prezidentas Masoudas Pezeshkianas, kuris viešai pademonstravo norą grįžti prie derybų stalo su Jungtinėmis Valstijomis net po to, kai Donaldas Trumpas subombardavo Irano branduolinius objektus, ir atkurti ryšius su Vakarais. Kitaip tariant, iš esmės pakeisti tai, kaip šalis buvo valdoma iki šiol.
Tuo tarpu griežtosios linijos konservatyvioji opozicija, vadovaujama Saeedo Jalili, aštriai kritikavo jį už „netikėtą“ sutikimą su paliaubomis ir norą grįžti prie branduolinių derybų.
S.Jalili ir Revoliucinei gvardijai artimas konservatyvių pažiūrų politikos analitikas Foadas Izadi socialiniuose tinkluose rašė, kad M.Pezeshkiano kalbos apie derybas dabar sudaro įspūdį, jog „Irano prezidentas neturi reikiamos politinės kompetencijos valdyti šalį“.
Prezidento komunikacijos vadovas Ali Ahmadnia socialinio tinklo įraše atkirto, pasmerkdamas konservatorių išpuolius prieš prezidentą ir užsienio reikalų ministrą.
-
Izraelis atvirai grasina Irano vadovui: „Nebegalima leisti jam egzistuoti“
-
Irano žiniasklaida: mirusiu paskelbtas artimas ajatolos Ali Khamenei patarėjas – gyvas
-
Kremlius perspėjo, kas nutiks, jei bus nužudytas ajatola Ali Khamenei
-
Nuverstojo Irano šacho sūnus perspėja Vakarus nemesti gelbėjimosi rato Irano vadovybei
„Mes ne tam 12 dienų dieną ir naktį kovojome su Izraeliu, kad dabar turėtume reikalų su tokiais kaip jūs! Kurie savo rašliavomis užsiėmę priešo dėlionės užbaigimu“, – rašė jis.
Analitikai įspėja, kad, jei jis artimiausiomis dienomis jis viešai nepasirodys, ypač per Ašūros religinę procesiją, tai gali reikšti, kad krizė yra gilesnė, nei šiuo metu pripažįsta oficialusis Teheranas.
