Maskvoje gimusio ir Rytų Ukrainoje gyvenusio šaulio, kuris šeštadienį sostinėje prie prekybos centro šaudė iš registruoto ginklo, motyvas lieka neaiškus.
Praėjus kelioms dienoms, šoką pakeitė pyktis dėl to, kad du teisėsaugos pareigūnai, kurie vėliau buvo nušalinti nuo pareigų, akivaizdžiai pabėgo iš įvykio vietos. Pasigirdo raginimų leisti ukrainiečiams gintis patiems.
„Nežinau, kiek dar nekaltų žmonių turės mirti, kol visi supras realybę, su kuria šiandien susiduriame“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parlamento Vidaus saugumo komiteto narė Oleksandra Ustinova.
Ginklų laikymo taisyklės Ukrainoje yra griežtos. Trumpieji šaunamieji ginklai de facto yra uždrausti, o licencijos kitiems didesnio kalibro ginklams, pavyzdžiui, medžiokliniams šautuvams, išduodamos pagal griežtus kriterijus.
Šveicarijoje įsikūrusios analizės grupės „Small Arms Survey“ vertinimu, ginklų turi mažiau nei 10 proc. Ukrainos namų ūkių.
Gruodį paskelbtoje ataskaitoje grupė rašė, kad 2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija nesukėlė didelio civilių turimų šaunamųjų ginklų skaičiaus augimo Ukrainoje.
Rusijai įsiveržus, pareigūnai ukrainiečiams išdalijo tūkstančius šaunamųjų ginklų, o vėliau sugriežtino kontrolės mechanizmus ir suintensyvino konfiskavimą, nurodė „Small Arms Survey“.
„Kuo mažiau ginklų“
Tačiau kitoje apklausoje taip pat teigiama, kad apie 42 proc. Ukrainos vyrų, kurie šiuo metu neturi šaunamojo ginklo, norėtų jį turėti.
Kai kurios moterys taip pat teigė, kad ginkluotos jaustųsi geriau.
„Niekas nesuteikia tokio saugumo jausmo, kaip žinojimas, kad turi kuo apsiginti“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Instagram“ rašė buvusi karo medikė Kateryna Haluška.
„Šiuo atžvilgiu niekas taip nenuvilia, kaip tai, kad nėra vieningo įstatymo dėl civilių šaunamųjų ginklų, savigynos ir griežtesnės licencijavimo sistemos priežiūros“, – pridūrė ji.
Dieną prieš Rusijai 2022-aisiais įsiveržiant į Ukrainą, parlamentas pritarė įstatymų projektams, reglamentuojantiems civilių šaunamųjų ginklų turėjimą ir jų naudojimą savigynai. Vis dėlto galiausiai jie nebuvo priimti.
Pagrindinis šių įstatymų projektų autorius, valdančiosios partijos parlamentaras Ihoris Frisas teigė, kad šaudynių Kyjive galėjo ir nebūti, jei civiliams būtų buvę leista nešiotis ginklus.
Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad potencialius nusikaltėlius nuo veiksmų gali atgrasyti žinojimas, jog civiliai gali būti ginkluoti.
„Kita vertus, šiuo metu kariaujame. Daug žmonių yra gana įtemptos emocinės būsenos. Svarstyti galimybę nešiotis tokius ginklus tikrai galima, bet tik numatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė I. Frisas.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka po šaudynių pareiškė, kad diskusijos dėl ginklų turėjimo bus atnaujintos.
Ne visi sutinka, kad daugiau ginklų yra gerai.
Parlamentarė Ina Sovsun socialiniame tinkle „Instagram“ rašė, kad „tikrai keista“ diskutuoti apie platesnį ginklų prieinamumą, kai šaulio ginklas buvo oficialiai registruotas.
„Noriu, kad aplink mano vaiką būtų kuo mažiau ginklų, bet kartu noriu, kad prireikus atsirastų policijos pareigūnų, galinčių jį apsaugoti“, – rašė ji.
