Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas nurodė, kad smūgiai Tuapsės uosto infrastruktūrai ir naftos perdirbimo gamyklai per mėnesį Rusijai padarė daugiau nei 300 mln. JAV dolerių nuostolių.
„Apskaičiuota, kad Ukrainos gynybos pajėgų padalinių balandžio ir gegužės 1 d. smūgiai Tuapsės uosto infrastruktūrai ir Tuapsės naftos perdirbimo gamyklai padarė nuostolių už daugiau nei 300 mln. JAV dolerių“, – teigiama pranešime.
Ekspertas B.Dodonovas atkreipė dėmesį, kad smūgių serija prieš Rusijos naftos terminalus kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje taip pat Maskvai atsiėjo apie 2,2 mlrd. dolerių prarastų pajamų, nes dėl šių atakų uostų įrenginiai buvo uždaryti savaitę, o eksporto apimtys laikinai sumažėjo.
Tuo pačiu B.Dodonovas pažymėjo, kad, nepaisant išlaidų augimo, pajamos iš Rusijos naftos eksporto vis dėlto padidėjo dėl staigaus kainų šuolio, susijusio su karu Irane – kovo mėnesį jos pakilo iki 19 mlrd. dolerių, palyginti su 9,8 mlrd. dolerių vasario mėnesį.
„Rusijos pajamos iš naftos beveik padvigubėjo dėl Hormuzo sąsiaurio uždarymo ir konflikto Irane, tačiau Ukrainos smūgiai vis tiek jas sumažino. Mes juos vadiname Ukrainos kinetinėmis sankcijomis“, – ironizavo ekspertas.
Tam, kad Rusija galėtų laikytis savo dabartinio 2026 m. biudžeto plano be sumažinimų, pasaulinės naftos kainos iki metų pabaigos vidutiniškai turėjo siekti 115 dolerių už barelį, įvertino buvęs „Bank of America Merrill Lynch“ viceprezidentas ir Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos studijų centro mokslininkas Craigas Kennedy.
Jis teigė, kad smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai taip pat lėmė tai, kad balandžio mėnesį Rusijos naftos bendrovės pradėjo mažinti gavybą maždaug 300–400 tūkstančių barelių.
„Kai kainos yra rekordiškai aukštos, paskutinis dalykas, kurį norite daryti, yra mažinti gamybos pajėgumus, ir tai gali būti susiję su saugyklų pažeidimais tiek naftos perdirbimo gamyklose, tiek uostuose, taip pat su infrastruktūros vamzdynų sistemų pažeidimais“, – išdėstė C.Kennedy.


