Japonijoje jis gyrė Europos patikimumą, taip akivaizdžiai įgeldamas Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) dėl karo Irane.
E. Macrono dviejų dienų vizito darbotvarkėje numatytas susitikimas su Pietų Korėjos prezidentu Lee Jae-myungu (Li Džemjungu) ir vizitas į karo memorialą, kur jis pagerbs Korėjos kare kovojusius prancūzų karius, taip pat ekonomikos forumas ir vakarienė su K-pop žvaigždėmis bei Pietų Korėjos kino kūrėjais.
Japonijoje Prancūzijos lyderis pasirašė gaires dėl svarbiausių naudingųjų iškasenų ir bendradarbiavimo gynybos srityje, o ketvirtadienį surengė tolesnes derybas su ministre pirmininke Sanae Takaichi (Sanaje Takaiči), taip pat kartu su žmona Brigitte Macron (Brižit Makron) susitiko su imperatoriškąja pora.
JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad Prancūzija „visiškai nepadeda“ dėl karo Irane, o trečiadienį pasijuokė iš E. Macrono, sakydamas, kad jo žmona „su juo elgiasi itin prastai“.
Trečiadienį viešėdamas Japonijoje E. Macronas gyrė Europos patikimumą, lygindamas jį su tais, kurie „gali jums pakenkti net nepranešę“ – jis akivaizdžiai turėjo omenyje JAV.
Tą pačią dieną D. Trumpas taip pat kritikavo Pietų Korėją, ragindamas nuo Hormuzo sąsiaurio priklausomas šalis padėti vėl atidaryti šį svarbų naftos gabenimo maršrutą.
„Tegul tai daro Europos šalys. Tegul tai daro Pietų Korėja, kuri, beje, mums nepadėjo. Žinote, mes ten tik turime 45 tūkst. karių pavojingoje zonoje, visai šalia branduolinių pajėgų. Tegul tai daro Pietų Korėja“, – sakė D. Trumpas, dėl branduolinių pajėgų turėdamas omenyje Šiaurės Korėją.
„Tegul tai daro Japonija. Jie gauna 90 proc. naftos iš (Hormuzo) sąsiaurio. Tegul tai daro Kinija. Tegul jie visi tai daro. Po velnių, kam mes tai darome?“ – piktinosi jis.
JAV Pietų Korėjoje turi apie 28,5 tūkst. karių.
Ketvirtadienį laikraštyje „Le Figaro“ paskelbtame nuomonių straipsnyje Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas paragino stiprinti bendradarbiavimą su Prancūzija, ypač tokiose svarbiose srityse kaip dirbtinis intelektas, branduolinė energija, vandenilio technologijos ir kosmosas.
„Vis labiau susiskaldžiusioje ir neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje demokratinių valstybių, kurios dalijasi bendromis vertybėmis, partnerystė nebėra tik pageidautina – ji tampa strategiškai būtina“, – rašė Pietų Korėjos lyderis.
Kaip ir kitos Azijos ekonomikos, Pietų Korėja yra labai priklausoma nuo energijos importo, įskaitant importą per Hormuzo sąsiaurį, kurio faktinis uždarymas padidino energijos kainas ir sukrėtė pasaulio ekonomiką.
Dėl karo Seulas jau įvedė degalų kainų viršutinę ribą, kad sumažintų spaudimą energijos tiekimui. Tai pirmoji tokia priemonė nuo 1997 metų.
Nors JAV ir Izraelis teigia, kad jų išpuoliai prieš Iraną skirti sustabdyti branduolinio ginklo kūrimą – šį tikslą Teheranas neigia – manoma, kad Šiaurės Korėja, palyginti su juo, yra daug toliau pažengusi.
Nepaisant daugelį metų trukusių sankcijų ir diplomatinės izoliacijos, manoma, kad Pchenjanas turi dešimtis branduolinių kovinių galvučių ir medžiagos dar daugeliui kitų. Šiaurės Korėja taip pat kuria vis sudėtingesnes branduolinio ginklo gabenimo sistemas.
