Jei JAV požiūris iš esmės nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis radikalia Vakarų pertvarka, kuri iš esmės pakeistų pasaulinę galios pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi kurti savo saugumo aljansą, kuriame reikšmingą vaidmenį galėtų atlikti Ukraina.
Ateitis po JAV pasitraukimo
Kaip pažymi „Politico“, Europos valstybės, įskaitant ir nepriklausančias ES – Jungtinę Karalystę bei Norvegiją, didžiąją dalį antrosios D.Trumpo kadencijos dirbo efektyvioje grupėje, kuri jau veikia be Amerikos dalyvavimo – vadinamojoje „Norinčiųjų koalicijoje“.
35 šalių nacionalinio saugumo patarėjai palaiko nuolatinį ryšį – reguliariai susitinka tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, taip pat bendrauja per mažiau formalius tekstinius pranešimus.
Jie yra įpratę ieškoti daugiašalių sprendimų pasaulyje, kuriame D.Trumpas dažnai laikomas viena iš problemų. Pasak su grupės veikla susipažinusių šaltinių, tarpusavio pasitikėjimo lygis šiuose ratuose yra aukštas.
„Tokie lyderiai kaip Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas ir Italijos premjerė Giorgia Meloni reguliariai susirašinėja tarpusavyje – dažnai toje pačioje grupinėje pokalbių platformoje“, – rašoma publikacijoje.
Pažymima, kad per pastaruosius metus jie sukūrė nusistovėjusį bendravimo modelį: kiekvieną kartą, kai D.Trumpas imasi potencialiai pavojingų veiksmų, lyderiai nedelsdami apsikeičia žinutėmis.
Ukrainos vaidmuo – itin svarbus
Ši grupė vadinama Vašingtono grupe – pavadinimas kilo nuo Europos lyderių, kurie praėjusių metų rugpjūtį lankėsi Baltuosiuose rūmuose kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Norinčiųjų koalicija prasidėjo Ukrainoje“, – teigė vienas diplomatas. – „Tačiau ji sukūrė labai glaudžius ryšius tarp svarbiausių sostinių veikėjų. Jie užsitarnavo tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą dirbti kartu. Jie vieni kitus pažįsta vardais, todėl lengva susisiekti ir apsikeisti žinutėmis.“
Pasak „Politico“, pats V.Zelenskis taip pat dalyvauja Vašingtono grupės lyderių susirašinėjime, o tai sustiprina dar vieną svarbią įžvalgą:
„Ukraina yra labiausiai militarizuota šalis iš visų paminėtų – ji turi didžiulę kariuomenę, pažangią bepiločių technologijų pramonę ir daugiau realios karo patirties nei bet kas kitas.
Jei Ukrainos karinė galia būtų papildyta Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pajėgumais, galimos „norinčiųjų koalicijos“ karinė jėga būtų milžiniška ir apimtų tiek branduolines, tiek nebranduolines valstybes.“
Europos reakcija į D.Trumpo grasinimus dėl Grenlandijos
Anksčiau Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė bendrame pareiškime pabrėžė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus „kenkia transatlantiniams santykiams“.
-
Vokietija paskelbė, kodėl jos kariai atsidūrė Grenlandijoje
-
Putino reikalavimai žengia už Ukrainos ribų: analitikai paaiškino naują Kremliaus signalą Vakarams
-
Lenkija siekia padidinti karių skaičių iki 500 000
-
NATO vadovas su Donaldu Trumpu surengė pokalbį dėl saugumo situacijos Grenlandijoje
-
Danų ministras: dėl Trumpo grasinimų muitais dėl Grenlandijos NATO aljansui gresia pavojus
-
„Ji nesugebėjo to padaryti“: Trumpas pažėrė naujų kaltinimų Danijai dėl Grenlandijos
Be to, ES šalys svarsto galimybę įvesti muitus net 93 mlrd. eurų vertės JAV prekėms arba apriboti Amerikos bendrovių patekimą į Europos rinką.
