Pasak dviejų Europos ir vieno amerikiečių pareigūno, JAV baiminasi, kad Maskva imsis atsakomųjų veiksmų, jei prezidento Donaldo Trumpo administracija įgyvendins planą dislokuoti šias galingas raketas viduryje žemyno.
Sprendimas jų nesiųsti atšauktų susitarimą, sudarytą prezidento Joe Bideno kadencijos metu, ir paliktų Berlyną be gynybos priemonių, kurios, kaip teigia Vokietijos lyderiai, jiems labai reikalingos.
Kaip pastebi „Politico“, šis žingsnis yra dalis platesnio JAV atsitraukimo iš NATO dalis. Jau anksčiau paskelbta apie tūkstančių amerikiečių karių dislokavimą Vokietijoje ir planus atsiimti tam tikrus išteklius. Taip JAV griauna glaudžius partnerystės ryšius, kurių kūrimu rūpinosi ne viena karta.
„Europa gali imtis veiksmų dabar ir artimiausiu metu“, – šią savaitę kariniams vadovams pareiškė generolas Alexusas Grynkewichius, NATO ir JAV pajėgų Europoje vadas. Jis teigė, kad Amerika „perorientuos“ įrangą ir pajėgas kitur.
JAV pareigūnai, nors ir labiausiai bijo Rusijos reakcijos, tikriausiai taip pat nerimauja dėl sparčiai senkančių ginklų atsargų. Per pirmąsias savaites kariaudamos Irane Jungtinės Valstijos iššaudė tūkstančius „Tomahawk“ ir „Patriot“ raketų.
Pentagono vadovas Pete'eas Hegsethas praėjusį mėnesį Kongresui sakė, kad konflikte išnaudotų rezervų atkūrimui prireiks „mėnesių ir metų“.
Galimas „Tomahawk“ raketų tiekimo atšaukimas kelia nerimą Vokietijos pareigūnams, kurie skuba modernizuoti savo karines pajėgas, kad jos taptų ramsčiu prieš tikėtiną Rusijos agresiją ateityje.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusį mėnesį pripažino, kad nesitiki, jog JAV dislokuos „Tomahawk“ raketas Vokietijoje dėl riboto šių raketų, galinčių nuskristi daugiau nei 1609 km, prieinamumo.
„Amerikiečiai šiuo metu jų neturi pakankamai net sau“, – sakė jis Vokietijos visuomeninei televizijai.
Šią savaitę karinių vadų ketvirčio konferencijoje JAV paskelbė apie tolesnius pokyčius dėl savo vaidmens NATO.
Pasak laikraščio „Die Welt“, šie pokyčiai apima naikintuvų, dronų ir karinių jūrų pajėgų skaičiaus sumažinimą.
„Esmė yra suteikti sąjungininkams informaciją ir aiškumą, kurių jiems reikia, kad galėtų judėti į priekį kuo greičiau ir efektyviau“, – sakė Gynybos departamento pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteikta anonimiškumo teisė. Kalbama apie tai, kad „sąjungininkai prisiimtų pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą“.
Pentagonas neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Tačiau Rusija jau seniai dislokavo „Iskander“ raketas Kaliningrado eksklave. Ji taip pat teigia dislokavusi savo vidutinio nuotolio raketas „Orešnik“, galinčias nešti branduolinį užtaisą, Baltarusijoje.
-
Sergejus Lavrovas: „Bideno karas“ tapo „Trumpo karu“
-
Kremliaus specialusis pasiuntinys prabilo apie susitarimą su JAV dėl tunelio į Aliaską
-
Karas Ukrainoje. To dar nebuvo: Ukraina atakavo 5 Rusijos laivus su pavogtais grūdais
-
JAV kongresmenams trūko kantrybė: priėmė įstatymo projektą dėl Ukrainos ir naujų sankcijų Rusijai
-
Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, jog JAV kariai Lietuvoje liks, tačiau mažesniu mastu
„Prieš pusantrų metų mes pateikėme oficialų prašymą amerikiečiams importuoti – tai yra, įsigyti – „Tomahawk“ raketų, – praėjusį mėnesį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. – Vis dar laukiame atsakymo. Bet, tiesą sakant, atsižvelgiant į dabartinę padėtį pasaulyje, neturiu didelių vilčių šiuo klausimu.“
