2024 m. lapkričio 15 d. Ispanijos vandenyse netoli Biskajos įlankos atsirado 12 km ilgio dėmė, palikta 280 m ilgio tanklaivio „Dinasty“, plaukusio iš Indijos į Rusijos Primorsko uostą.
Kaip praneša įtakingas leidinys „Politico“, remdamasis žurnalistų grupės „SourceMaterial“ tyrimu, per pastaruosius metus mažiausiai penki Rusijos tanklaiviai, kurie apeina sankcijas, paliko naftos išsiliejimo pėdsakus prie Europos krantų. Dviems iš jų jau buvo taikomos Jungtinės Karalystės sankcijos, kai jie užteršė jūrą.
Latvijos energetikos ministras Kasparas Melnis pavadino tai „didžiule problema“ ir įspėjo, kad Europa „stebuklingai sugeba išvengti ekologinės katastrofos“.
„Šešėlinė laivyba – tai Putino desperatiškas ir pavojingas bandymas išsaugoti naftos pajamas, teršiant jūras“, – pareiškė Britanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jo teigimu, Rusija naudoja laivus, kurie „ignoruoja elementarius saugumo standartus ir kelia Europai didelio masto ekologinių katastrofų pavojų“.
Tyrėjai remiasi organizacijos „SkyTruth“ pateiktomis palydovinėmis nuotraukomis ir laivybos duomenimis iš platformos „Kpler“. Šie duomenys patvirtina, kad su Rusija susiję laivai toliau veikia beveik nekontroliuojami. Nauji duomenys tapo 2024 m. „Politico“ tyrimo, kai jau buvo užfiksuoti naftos išsiliejimo atvejai Europos jūrose, tęsiniu.
Po to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, G-7 šalys nustatė kainų ribą Rusijos naftos eksportui, kuris sudaro apie ketvirtadalį Rusijos biudžeto pajamų. Atsakydama į tai, Maskva pradėjo aktyviai naudoti vadinamąjį šešėlinį laivyną – senų laivų tinklą, skirtą sankcijoms apeiti ir žaliavoms vežti be skaidrios atskaitomybės.
-
Rusijos tanklaivio kapitonas bus teisiamas už atsisakymą bendradarbiauti
-
Emmanuelis Macronas: artimiausiu metu „norinčiųjų koalicija“ surengs derybas dėl šešėlinio laivyno
-
Suomijoje bus skelbiamas nuosprendis „Eagle S“ įgulos nariams dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių
-
Suomijos teismas atmetė bylą dėl Baltijos jūroje pažeistų kabelių
-
Laivų sekimo svetainės: Prancūzijos sustabdytas su Rusija siejamas tanklaivis jau tęsia kelionę
Analitinės bendrovės „Lloyd’s List Intelligence“ duomenimis, šiam laivynui priklauso apie 1300 laivų. Jų veikla siejama ne tik su daugybe naftos išsiliejimų, bet ir su povandeninės infrastruktūros pažeidimais Europos vandenyse, priminė „Politico“.
Europos valdžios institucijos bando tam pasipriešinti – į Europos Sąjungos juodąjį sąrašą įtraukti 444 laivai, kuriems draudžiama įplaukti į Europos Sąjungos uostus ar naudotis vakarietiškomis draudimo ir logistikos paslaugomis. Jungtinė Karalystė įvedė sankcijas 450 tanklaiviams.
„Politico“ apklausti ekspertai įspėjo, kad daugelis šešėlinio laivyno laivų yra avarinės būklės, neapdrausti ir faktiškai neatskaitingi tarptautiniams reguliuotojams.
Tai didina katastrofiškų išsiliejimų riziką, kurių pasekmes gali pajusti visas žemynas. Energijos ir švaraus oro tyrimų centro skaičiavimais, vieno didelio naftos išsiliejimo padarinių likvidavimas gali kainuoti 1,4 mlrd. eurų. Jei laivo savininko nustatyti neįmanoma, šias išlaidas padengs Europos mokesčių mokėtojai.
Ketvirtadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Europos kariuomenių vadai ir NATO artimiausiomis savaitėmis parengs naujus bendrus veiksmus, kad sutrukdytų įtartiniems laivams Europos vandenyse.
Europos Komisijos atstovas spaudai sakė „Politico“, kad ES šalys privalo „taikyti nuobaudas ... už atvejus, kai iš laivų neteisėtai išleidžiami teršalai“.
Pasak atstovo spaudai, Briuselis taip pat taikosi į šešėlinio laivyno laivų „įgalintojus“, pavyzdžiui, naftos perdirbimo įmones ir komercinius registrus, ir daro diplomatinį spaudimą atitinkamoms vėliavos valstybėms.
„Man atrodo šokiruojantis faktas, kad šie tanklaiviai, įrodžius naftos išsiliejimo ir žalos aplinkai faktus, ... nebuvo sulaikyti“, – komentavo Isaacas Levi, Helsinkyje įsikūrusio CREA analitinio centro vadovas.
Tai tarsi „įvažiuoti automobiliu į parduotuvę ir paskui nuvažiuoti... nepersekiojant policijos automobiliui“, pridūrė jis.
Trūko kantrybė
Savo ruožtu Danija paskelbė, kad sustiprins naftos tanklaivių patikrinimus savo teritoriniuose vandenyse, siekdama kovoti su Rusijos šešėliniu laivynu, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Karalystės vyriausybės pareiškime teigiama, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas seniems laivams, kurie naudojami naftos žaliavos gabenimui apeinant sankcijas ir kelia ekologinę grėsmę dėl prastos techninės būklės.
„Turime sustabdyti [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karinę mašiną. Naudojame visas mums prieinamas priemones“, – pareiškė Danijos verslo ministras Mortenas Bedskovas.
Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas E.Macronas paragino Europos sąjungininkus sulaikyti įtartinus tanklaivius.
Jis pavadino „itin svarbiu“ spaudimo V.Putino šešėliniam laivynui stiprinimą, nes tai „sumažins karo finansavimo galimybes“ ir prisidės prie taikos derybų.
„Jūs griaunate verslo modelį, sulaikydami šiuos laivus net kelioms dienoms ar savaitėms ir priversdami juos persitvarkyti“, – pabrėžė E.Macronas.
Kremlius savo ruožtu pagrasino, kad „imtųsi priemonių“, jei šis scenarijus būtų įgyvendintas, ir perspėjo dėl „neprognozuojamų pasekmių“ pasaulio energetikos rinkoms.
