„Politico“: Šakalienė stoja piestu prieš kritikus – Ukraina turi būti NATO

Lietuva niekada neatsisakys idėjos, kad Ukraina turi būti NATO nare, naujienų portalui „Politico“ pareiškė gynybos ministrė Dovilė Šakalienė.

Tokio ministrės ryžto nepamina net faktas, kad Lietuva yra viena iš labiausiai pažeidžiamų šalių, jei Rusija nuspręstų pulti Suvalkų koridorių – ruožą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, kuris skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos.

Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlis šią savaitę perspėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali prieš Baltijos šalis pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ ir taip pakartoti taktiką, kuri buvo naudojama 2014 m. siekiant nuo Ukrainos atplėšti Krymą.

Narva tarp Estijos ir Rusijos / James Heintz / AP

„Esame visiškai tikri, ir tai rodo mūsų žvalgybos duomenys, kad Ukraina (Rusijos agresijos kelyje, – red. past.) yra pakeliui į Vakarus“, – šią savaitę paskelbtame interviu naujienų organizacijai „Table Media“ sakė B.Kahlis ir pridūrė, kad „Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5-asis straipsnis veikia. Ir jie norėtų jį išbandyti“.

Bandydamas nuraminti Maskvą JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė galimybę Ukrainai įstoti į NATO. Jį palaiko prokremliškos NATO narės Vengrija ir Slovakija. Panašių minčių išreiškė ir naujai išrinktas Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis.

Tačiau D.Šakalienė tvirtino, kad galutinį sprendimą dėl to, kuri šalis įstos į NATO, turėtų priimti Aljansas, o ne V.Putinas.

„Jei kas nors kitas, išskyrus Aljansą, sprendžia, kas yra Aljanso narys, tuomet Aljanso patikimumas yra rimtai pažeistas“, – sakė ministrė.

D.Trumpas nėra didelis prezidento Volodymyro Zelenskio gerbėjas, kaip parodė jų audringas susitikimas Baltuosiuose rūmuose ir įžeidžiantys JAV lyderio komentarai žiniasklaidoje.

Tačiau Aljanso vadovas Markas Rutte nori sumažinti konfliktus su D.Trumpu ir sutelkti aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje dėmesį į susitarimą dėl naujo NATO narių gynybos išlaidų tikslo, padidinant jas nuo dabartinių 2 proc. nuo BVP iki 5 proc.

Anot D.Šakalienės, šis tikslas turėtų būti pasiektas 2030 m. – dvejais metais anksčiau nei M.Rutte pasiūlyta 2032 m. data. Ji pakartojo panašias kitų šalių, norinčių atgrasyti Rusiją, mintis.

Dovilė Šakalienė / Greta Skaraitienė nuotr.

„Tai būtų mūsų visų pergalė“, – pabrėžė ji.

Ji įspėjo, kad dalis padidintų NATO gynybos išlaidų turi būti skirta Ukrainai apginkluoti.

„Ukrainos kariuomenės atsinaujinimas turi būti grindžiamas ne deklaracijomis, o realiais pajėgumais“, – teigė ministrė.

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms bei partnerėms gali tekti atgrasyti, o prireikus – vienu metu nugalėti ir Rusiją, ir Kiniją

„Mūsų regionas, NATO šiaurės rytų flangas, jaučia, kad tai turi įvykti greičiau“, – pridūrė šalies gynybos vadovė.

Nepaisant augančio nerimo dėl JAV įsipareigojimų NATO, D.Šakalienė tvirtino: „Jungtinių Valstijų žinia yra labai nuosekli, kad kritinė parama Europai bus teikiama, kad ir kas nutiktų“.

„Naujoji Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano ašis labai efektyviai bendradarbiauja įgyvendindama savo planą, kaip padaryti galą dabartinei pasaulio tvarkai“, – sakė ji ir išreiškė norą, kad Hagoje kuriamoje vieno puslapio NATO vadovų deklaracijoje atsispindėtų dabartinis pavojus.

„Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms bei partnerėms gali tekti atgrasyti, o prireikus – vienu metu nugalėti ir Rusiją, ir Kiniją“, – pareiškė ji.