Sausį JAV lyderis šokiravo Europą pradėjęs grasinti muitais, jeigu Danijos, kuriai priklauso autonomiją turinti Grenlandijos sala, sąjungininkai neleis D.Trumpui perimti išteklių gausios teritorijos kontrolės.
Po Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose pasakytos Amerikos prezidento kalbos, grėsmės lygis, rodos, atslūgo. Tačiau Danijos ir Europos pareigūnai pripažįsta, kad šiuo metu sala yra ypač pažeidžiama JAV administracijos galios, kurią ši demonstruoja internete.
Mažiau nei 60 tūkst. gyventojų turinčioje saloje menkiausias dezinformacijos lašas gali staigiai pasklisti ir smarkiai paveikti viešąją nuomonę. Tai ypač svarbu, nes šiuo atveju melagingi naratyvai sklinda ne iš anoniminių Rusijos „trolių“ fermų, o iš galingiausio Vakarų pasaulio politiko.
„Grenlandija yra įvairaus pobūdžio įtakos kampanijų taikinys“, – pareiškė Danijos teisingumo ministras Peteris Hummelgaardas.
Dezinformacijos taikinys
Anot jo, vienas iš tokių kampanijų tikslų – įvaryti pleištą tarp Danijos ir Grenlandijos.
Pastaraisiais metais Grenlandijoje išties padaugėjo dezinformacijos, pripažino Thomas Hedinas, Danijos faktų tikrintojo „TjekDet“ vyriausiasis redaktorius.
Nors tikrajam dezinformacijos potvyniui pritrūko kokios nors „struktūrizuotos kampanijos“, taip pat ir Rusijos įsitraukimo, Th.Hedinas kaip itin populiarų dezinformacijos pavyzdį nurodė idėją, kad JAV galėtų nusipirkti Grenlandiją. Šią mintį kartojo D.Trumpas, tačiau tai neįmanoma pagal Danijos konstituciją, pabrėžė ekspertas.
Danijos skaitmeninimo ministerija atkreipė dėmesį, kad Grenlandija nepriklauso Europos Sąjungai, o tai reiškia, kad bloko socialinės žiniasklaidos įstatymas, įpareigojantis platformas atsižvelgti į dezinformacijos keliamas grėsmes pilietiniam diskursui ir jas sušvelninti, Grenlandijai netaikomas.
Kitokia konfrontacija
Nors apklausos rodo, kad Grenlandijos gyventojai vis dar pasisako už integraciją su Europa, Vokietijos žaliųjų įstatymų leidėjas Sergejus Lagodinskis mano, kad ES turi pasirengti „naujo tipo hibridinei konfrontacijai“ dėl salos.
„Tai nebėra kova su Rusijos „troliais“, bandančiais įsilaužti į sistemą. Jei jos (kampanijos – red.past.) nukreiptos į ES ir Grenlandiją, dezinformacijos kampanijos JAV platformose tampa sistema“, – pareiškė jis.
Prisirpę išnaudojimui
Danijos ir Grenlandijos santykiai yra ypač subrendę išnaudojimui, „Politico“ teigė Signe Ravn-Hojgaard, Danijoje įsikūrusios bendrovės „Digital Infrastructure Think Tank“ bendraįkūrėja ir vadovė, atlikusi Grenlandijos dezinformacijos aplinkos analizę.
Saloje, kurios gyventojų skaičius prilygsta Briuselio savivaldybės dydžiui, naujienos sklinda greitai, o žiniasklaidos priemonių, galinčių paneigti informaciją, yra nedaug.
Deja, dauguma žmonių pasikliauja socialiniu tinklu „Facebook“, pažymėjo S.Ravn-Hojgaard. Anot jos, vos keli pasidalijimai gali pasiekti visus gyventojus.
„Tai visiškai kitokia situacija nei Danijoje“, – įvertino ji.
Ekspertė paaiškino, kad, jeigu mieste, kuriame gyvena 20 tūkst. žmonių, 5 tūkst. žmonių tiki kažkuo melagingu, „tai nekelia pavojaus Danijos demokratijai“.
Tačiau Grenlandijoje „tai, pirma, greitai pasklistų tarp visų, ir, antra, tai didelė gyventojų dalis“, nurodė S.Ravn-Hojgaard.
Pasak dviejų tyrėjų, su kuriais kalbėjosi „Politico“ žurnalistai, Grenlandijoje dar neužfiksuotas organizuotas užsienio kišimąsi kampanijų, tačiau dezinformacija akivaizdžiai plinta.
Du Grenlandijos vyriausybės nariai – žuvininkystės ministras Peteris Borgas ir darbo ministras Aqqaluaqas Egede – socialiniuose tinkluose prašė visuomenės „laikytis išvien“, atsižvelgiant į JAV grasinimus.
ES įstatymų leidėjai taip pat ėmė skambinti pavojaus varpais. Žaliųjų partijos įstatymų leidėja Alexandra Geese sakė, kad reikia „tikėtis įtakos operacijų, kuriose naudojamos moderniausios propagandos kampanijos, taip pat neapykantos ir priekabiavimo kampanijų prieš politinius veikėjus Grenlandijoje ir Danijoje“.
Skaidrumas
Nors Danija teigė, kad neturi teisinės pareigos Grenlandijos teritorijoje taikyti bloko platformų įstatymą – Skaitmeninių paslaugų įstatymą – keli įstatymų leidėjai sako, kad tai turėtų pasikeisti.
Pasak A.Geese, Europa turėtų pasirūpinti įstatymo vykdymu, „užtikrindama, kad algoritmai gerbtų naudotojų pasirinkimą, o ne veiktų tų pačių technologijų oligarchų, kurie investuoja į Grenlandijos naudingąsias iškasenas, interesais“.
Taip platformos ne tik būtų priverstos keisti savo sistemas, bet ir galėtų padėti užtikrinti skaidrumą interneto ekosistemoje. Įstatymas reikalauja, kad platformos skaidriai skelbtų apie mokamas reklamas ir duomenis – to Grenlandijoje trūksta, sakė S.Ravn-Højgaard.
Taip pat ji paminėjo mokamas reklamas, kurios buvo rodomos socialiniame tinkle „Facebook“ prieš 2025 m. kovo mėn. rinkimus saloje ir kurių nebuvo galima rasti platformos skaidrumo duomenų bazėje.
-
Ar šoksime pagal Trumpo dūdelę? Ušacko ir Linkevičiaus receptai dėl NATO ir Baltarusijos
-
Danijos veteranai surengė protestą prie JAV ambasados
-
Lietuviai Grenlandijoje pamatė tai, kas priimtina ne visiems: į šunis vietiniai žiūri visiškai kitaip
-
Grenlandijoje lietuvis suprato, kodėl ji tokia geidžiama: „Čia slypi tai, kas šiandien valdo pasaulį“
-
Apklausa: dauguma danų JAV dabar laiko priešininke, o ne sąjungininke
S.Lagodinskio nuomone, ES turėtų įsteigti „ad hoc ekspertų grupę, kuri būtų aiškiai orientuota į Grenlandiją“.
Pasak jo, Briuselis taip pat turėtų padidinti paramą faktų tikrinimo tinklams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, panašiai kaip tai daroma tokiose šalyse kaip Moldova ir Ukraina.
