„Jei Trumpas nori, kad ES šalys nustotų pirkti rusišką naftą, jam tereikia pakelti telefono ragelį ir paskambinti Slovakijos atstovui Robertui Fico ir Vengrijos atstovui Viktorui Orbanui“, – pažymėjo diplomatas.
Vengriją ir Slovakiją taip pat užsipuolė JAV senatorius Lindsey Grahamas. Jis pagrasino Vidurio Europos šalims „pasekmėmis“, jei jos nenutrauks priklausomybės nuo Maskvos.
L.Grahamas, vienas svarbiausių D.Trumpo sąjungininkų, socialiniuose tinkluose parašė, kad prezidentas „teisus reikalaudamas, kad Europa nustotų pirkti rusišką naftą“, ir pripažino, kad Europa iš esmės tai padarė, tačiau pridūrė, kad „dabar viskas priklauso tik nuo Vengrijos ir Slovakijos“.
„Tikiu ir tikiuosi, kad jos netrukus imsis veiksmų, kad padėtų mums nutraukti šį kraujo praliejimą, – kalbėjo jis. – Jei ne, pasekmės turėtų būti ir bus.“
Prieš Kremliui 2022 m. vasario mėn. pradedant invaziją į Ukrainą, visas blokas iš Rusijos importuodavo 45 proc. gamtinių dujų ir 27 proc. naftos žaliavos.
Pernai šis skaičius sumažėjo iki 19 proc. dujų ir 3 proc. naftos po to, kai Europos Komisija uždraudė importą jūra.
2024 m. ES šalys už Rusijos iškastinį kurą sumokėjo 21,9 mlrd. eurų, o tai sudarė apie 10 proc. visų Rusijos pasaulinio eksporto pajamų.
Nors dauguma šalių narių nuo karo pradžios nutraukė arba smarkiai sumažino savo priklausomybę, Vengrija ir Slovakija padidino savo priklausomybę, pelnydamosi iš Rusijos eksporto su nuolaida.
Budapeštas „padidino priklausomybę nuo rusiškos naftos nuo 61 proc. prieš invaziją iki 86 proc. 2024 m.“, o Bratislava „išliko beveik 100 proc. priklausoma nuo tiekimo iš Maskvos“, teigiama Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro ataskaitoje, kurią cituoja „Politico“.
Viešųjų ryšių triukas?
Liepos mėnesį Europos Komisija pristatė planą, kaip iki 2027 m. visiškai panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos energijos. Savaitgalį į šį procesą įsikišo D.Trumpas, nurodęs NATO sąjungininkėms nutraukti rusiškos naftos importą, o jo pasiuntinys energetikos klausimais Chrisas Wrightas paragino ES anksčiau nutraukti tiekimo iš Rusijos datą.
D.Trumpo spaudimas prideda svorio deryboms su šalimis, kurios yra labiausiai priklausomos nuo rusiškos naftos, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, pažymėjo „Politico“.
Tačiau, pasak dviejų Europos diplomatų, mažai tikėtina, kad ES paankstins oficialią Rusijos energijos tiekimo nutraukimo datą iš 2027 m. arba į įstatymo projektą įtrauks oficialų draudimą tiekti naftą.
Kartu D.Trumpo reikalavimas taip pat reiškia, kad Turkijos, kuri daugiau nei pusę naftos importuoja iš Rusijos, energetikos politika turėtų smarkiai pasikeisti, o tai mažai tikėtina.
Analitikai teigia, kad D.Trumpo pareiškimas labiau panašus į viešųjų ryšių triuką nei į nuoširdų ketinimą: jis tradiciškai vengia tiesioginės konfrontacijos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Be to, kai kurie ekspertai tai vertina kaip bandymą priversti Europos šalis pirkti daugiau amerikietiškos naftos ir dujų, ypač numatomų naujų suskystintų gamtinių dujų (SGD) srautų ir JAV naftos kainų kritimo, dėl kurio atleidžiama darbuotojų pramonėje, fone.
Kamuolys – Europos pusėje
Pirmadienį JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu su „Reuters“ ir „Bloomberg“ sakė, kad, jei Europa „padarys savo dalį“, kad sumažintų Rusijos naftos pajamas, karas Ukrainoje galėtų baigtis per 2-3 mėnesius.
Jis pabrėžė, kad D.Trumpo administracija netaikys papildomų muitų Kinijos prekėms, kad sustabdytų Kiniją nuo Rusijos naftos pirkimo, nebent Europos šalys nustatytų aukštus muitus Kinijai ir Indijai.
„Tikimės, kad europiečiai prisidės, ir be jų nepasistūmėsime į priekį“, – sakė jis.
S.Bessentas priminė, kad D.Trumpas paragino Europos šalis nustatyti 50-100 proc. tarifus Kinijai ir Indijai, kad Rusija netektų naftos pajamų, kurios yra jos pagrindinis pajamų šaltinis. Jis taip pat kritikavo kai kurias Europos šalis dėl Rusijos naftos pirkimo.
„Garantuoju jums, kad jei Europa įves reikšmingus antrinius muitus Rusijos naftos pirkėjams, karas baigsis per 60 ar 90 dienų“, – pareiškė S.Bessentas.
Rugsėjo 4 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu pareiškė, kad Amerikos lyderis nepatenkintas, jog Vengrija ir Slovakija perka rusišką naftą.
Per kitą dieną įvykusį susitikimą su Slovakijos premjeru R.Fico Ukrainos prezidentas paragino jį nutraukti naftos importą iš Rusijos.
Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos, tačiau Slovakija ir Vengrija buvo atleistos nuo embargo, kad turėtų laiko susirasti alternatyvių tiekimo šaltinių.
Tai sukėlė trintį tarp Bratislavos ir Kyjivo, nes šis viso konflikto metu taikėsi į naftotiekį „Družba“, kuriuo rusiška nafta tiekiama į minimas dvi ES šalis, neturinčias išėjimo į jūrą.
„Rusijos nafta, kaip ir Rusijos dujos, neturi ateities“, – per bendrą spaudos konferenciją su R.Fico sakė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad nors Ukraina ir toliau smogs Rusijos energetikos infrastruktūrai, „niekas nesėdės tamsoje“.
-
Zelenskis pasiruošęs konfrontuoti su Fico: iškels klausimą dėl Rusijos
-
Volodymyras Zelenskis ragina Slovakijos premjerą nutraukti rusiškos naftos importą
-
Diplomatai: Vokietija ir Prancūzija siekia sankcijų Rusijos naftos bendrovei „Lukoil“
-
JAV siūlant padidinti muitus rusiškos naftos pirkėjams, Kinija smerkia „ekonominį spaudimą“
-
Ukrainos dronams atakavus vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų kilo gaisras
-
Karas Ukrainoje galėtų baigtis per 60-90 dienų – JAV iždo sekretorius paaiškino, ką reikia padaryti
Agentūra „Reuters“ rašė, kad per nuotoliu vykusį susitikimą su „Norinčiųjų koalicija“ D.Trumpas pareiškė, kad Europa turėtų nustoti pirkti rusišką naftą, kuri, anot jo, padeda Maskvai finansuoti karą prieš Ukrainą.
Savo ruožtu Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó televizijos laidoje „Karių valanda“ pareiškė, kad nei Vengrija, nei Slovakija nesulaukė D.Trumpo raginimų nustoti pirkti rusišką naftą.
