Milijardo pasaulio katalikų dvasinį vadovą Paryžiaus Orli oro uoste pasitiko prezidentas Nicolas Sarkozy su žmona Carla Bruni.
„Aš myliu Prancūziją, didžiąją Prancūzijos kultūrą ir Prancūzijos meną“, sakė popiežius žurnalistams lėktuve.
81 metų popiežius iš oro uosto nuvyks į Eliziejaus rūmus pokalbiui su N.Sarkozy, kuris pernai sukėlė sujudimą prabildamas apie „pozityvų sekuliarizmą“, kuris visuomeniniame gyvenime paliktų vietos religijai.
Vokiečių tautybės popiežius po susitikimo su N.Sarkozy padarys pareiškimą ir pasakys kalbą apie religijos vaidmenį visuomenėje, kuri duos toną šiam jo vizitui.
Puikiai prancūziškai kalbantis pontifikas anksčiau šią savaitę sakė, kad vyksta į Prancūziją kaip „taikos ir brolybės pasiuntinys“.
„Jūsų šalis man pažįstama. Kelis kartus su džiaugsmu buvau nuvykęs ir pajutau jos kilnią sutikimo tradiciją, jos toleranciją ir jos krikščioniško tikėjimo stiprybę, kaip ir jos dvasinę ir humanistinę kultūrą“, – sakė popiežius, kuris šių metų liepą lankėsi Australijoje.
Po šeštadienį Paryžiaus centre įvyksiančių mišių po atviru dangumi popiežius nuskris į Prancūzijos pietvakariuose esantį Lurdą – vieną labiausiai pasaulio katalikų lankomų vietų.
Lurde, į kurį turėtų suvažiuoti daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, Benediktas XVI paminės 150-ąsias Dievo Motinos apsireiškimo šioje vietoje metines.
Popiežius dalyvaus procesijoje į grotą, kur, kaip tikima, valstiečių mergaitė Bernadette Soubirous 1858 metais per kelis mėnesius 18 kartų regėjo Švč.Mergelę Mariją.
Nors katalikybė tebėra pagrindinė Prancūzijos religija, dabar katalikais save laiko 51 proc. prancūzų, rodė pernai paskelbti vienos apklausos rezultatai. 10-ojo dešimtmečio pradžioje save katalikais vadino 80 proc. prancūzų.
Tik 10 proc. dabar save katalikais laikančių šalies gyventojų nuolat lankosi mišiose, rodė tie duomenys, kuriuos paskelbė žurnalas „Le Monde des Religions“.
Be to, Prancūzija, kurioje taip pat gyvena didelės musulmonų ir žydų bendruomenės, tvirtai gina pasaulietinę santvarką pagal 1905 metų įstatymą, kuriuo Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės.
Tačiau N.Sarkozy, du kartus išsiskyręs nebepraktikuojantis katalikas, gruodį lankydamasis Vatikane paskelbė, kad Prancūzija gali saugoti savo krikščioniškas šaknis nepakenkdama sekuliarizmui.
Vatikanas sveikino N.Sarkozy raginimą suteikti religijai didesnį nei vien privatus reikalas vaidmenį, bet kelios organizacijos, daugiausia - profesinės sąjungos ir kairieji, planuoja protestus.
Keturias dienas truksiantis pirmasis Benedikto XVI vizitas Prancūzijoje bus jo 10-oji kelionė nuo to laiko, kai jis 2005 metais, mirus Jonui Pauliui II, buvo išrinktas naujuoju popiežiumi. Jo pirmtakas Lurde – 15 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Ispanijos sienos – lankėsi du kartus.
